159 straipsnių
„Rudeniui atėjus būtina turėti tam tikrų vaistažolių, kurios padės staiga sunegalavus ar net virusui puolant. Liepžiedžiai pravers peršalus, suslogavus ar temperatūrai pakilus, o štai juoduogio šeivamedžio žiedų arbata kimbantį virusą gali nubaidyti ir per dieną. Tūbių arbata gelbės susirgus bronchi...
Nuo labai senų laikų augalai ir žmonės gražiai gyveno. Vieni kitiems padėdavo. Šie puikūs mūsų draugai nuo senų senovės pagelbėjo mūsų proseneliams ir seneliams, o dabar pagelbėja ir tėveliams, ir vaikams. Tik reikia žinoti, kur jų rasti, kaip surinkti ir kaip paprašyti pagalbos.
Sunegalavus ar stiprinant sveikatą po ligos jau kuris laikas vis didesnis dėmesys skiriamas gamtos teikiamiems vaistams – vaistažolėms. Žoliautoja Giedrė Bružienė iš Bružų žolelių ūkio „Viršūnėlės ir šaknelės“ ragina nelaukti ir į mišką išsiruošti jau dabar: išsilakstyti ir gamtos gėrybių prisirinkt...
Jau barsukai virto ant kito šono, jau saulelė vis karštesnė, jau ir varnos po tris kranksi, zuikiai veselei ruošias. O mes, žmoguliai persikosėję, trobose sėdėdami mąstykim rimtai apie tai, ką daržuose sodinsim.
Miegas – vienas pagrindinių veiksnių lemiančių gerą savijautą. Pandemijos metu dalis visuomenės išbalansavo savo miego ritmą, pradėdami eiti miegoti ir keltis vis kitu metu. Vaistininkai sunerimę, kad miego higienai skiriama per mažai dėmesio.
Esame įpratę žiemai pasiruošti vasarą, dažniausiai tada renkame ir visas uogas bei žoleles. Tačiau ar žinojote, kad kai kuriuos dalykus geriau rinkti iškart prieš juos naudojant? Šiuo metu jie gali būti net naudingesni, nei surinkti vasaros metu. Kokių augalų arbatos yra labai naudingos? Ir kokių žo...
Kol Lietuvos vaistažolių supirkėjai ir augintojai neranda bendrų sprendimų, kiek ir ko auginti, už kiek parduoti ar supirkti, kad būtų patenkinti tiek vieni, tiek kiti, šioje srityje į priekį vis labiau veržiasi ir laimi kaimynai lenkai, rašo „Valstiečių laikraštis“.
Vienas dažnesnių moterims pasireiškiančių susirgimų – lėtinis cistitas. Pastebima, kad vasaros metu jis linkęs paūmėti. Kokių sprendimų ir pagalbos būdų gali pasiūlyti tradicinė medicina? Kaip sergant šia liga gali padėti vaistažolės?
Kol vieni skaičiuoja paskutinio vasaros mėnesio dienas, kiti džiaugiasi miškuose ir pievose randamomis vaistažolėmis ir uogomis. Miško gėrybės dar tikrai bus prisotintos saulės spindulių ir taps puikiu vaistu organizmui. Delfi domisi, ką į pintinę galite įsidėti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Joninių arba Rasų naktis nuo seniausių laikų iki dabar – viena magiškiausių naktų metuose, kai žmogui atsiveria gamtos būties paslaptys.
Nors mėtos kulinarijoje dažnai naudojamos būtent dėl aromato, medikai mano, kad šis augalas labiau tinkamas gydymui.
Gyvendami karantine, daugelis žmonių skundžiasi jaučiantys didesnį stresą dėl sveikatos, įprasto bendravimo trūkumo, sumažėjusių pajamų ar darbo praradimo. Ir nors stresas – normali organizmo reakcija į pasikeitusias aplinkybes, užtrukęs jis sukelia liūdnas pasekmes. Viena dažniausių – bendras imuni...
Vaistinė notra (lot. Stachys officinalis) auga laukuose, pievose, lapuočių giraitėse ir spygliuočių miškuose. Laukinėje gamtoje notra ne itin išsiskiria, bet pasodinus ją sode, ji virsta tikra gražuole, galinčia konkuruoti su dekoratyvinėmis gėlėmis.
Kad rudenį lydinčios peršalimo ligos negadintų savijautos ir nejauktų planų, kartais gali užtekti puodelio arbatos. Vasarą surinktos žolelės – ne tik gardus gėrimas, tačiau veiksmingas imuniteto stiprintojas.
Galbūt tai ik peršalimas, tačiau nevalia jo ignoruoti. Gripas mus paverčia tikrais ligoniais. Laimė, greiti veiksmai gali palengvinti jūsų vargus. Vaistažolės, vištienos sriuba,, cinkas ir net plaukų džiovintuvas – tai gydomosios priemonės, rašoma knygoje „1001 naminis vaistas“.
Šiandien natūralumas grįžta į daugelį sričių: miesto gyventojai žalumą stengiasi įnešti ne tik į savo namų interjerą, bet ir stengiasi maitintis sveiku, ekologišku maistu, ieško natūralesnių gydymosi būdų. Rugpjūčio 15-ąją, minint Žolinę, tai puiki proga atsigręžti ir į vaistažolių, augalų ir kitų n...
Ketvirtadienį Lietuvos liaudies ir buities muziejaus tradicinėje Žolinių šventėje bus siekiama naujo Lietuvos rekordo. Visi šventės lankytojai ir dalyviai kurs didžiausią Lietuvoje širdį iš vaistažolių.
Seimas paskelbė 2020-uosius metus habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais.
Centrinio Panevėžio turgaus administracijas pastebėjo, kad šiemet prekyboje naujovės – ant pardavėjų stalų nugulė įvairios laukų ir miško žolės, kuriomis anksčiau prekiaujama nebūdavo.
Yra trys vaistažolės, kurios gali padėti išlikti ne tik sveikiems, bet ir turėti daug energijos, laidoje „DELFI diena “ sako VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, vaistažolininkas Marius Lasinskas.
