68 straipsnių
Romos Ispanijos aikštėje ar Prancūzijos Rivjeroje pilna vakariečių senjorų – susikibusių už rankų porų, vienišų ar stumiamų vežimėlyje. Teisybės dėlei, daugėja tokių ir lietuvių. Ne todėl, kad būtų smarkiai padidėjusios pensijos, – todėl, kad keičiasi požiūris į vertybes.
113 eurų per mėnesį arba 500 zlotų – tokio dydžio išmoką už kiekvieną antrą ir vėlesnį vaiką nuo balandžio mėnesio gaus juos auginančios lenkų šeimos. Mažiau pasiturinčios ir auginančios neįgalius vaikus, išmoką gaus ir už vienintelę atžalą.
Per kelis metus 270 kartų išaugusios kainos ir kasmet, o kartais net ir kas mėnesį besikeičianti pensija. Būtent tokią pensijų sistemos kūrimo pradžią iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo teko išgyventi tuometiniams pensininkams.
Darbo partijos pasiūlymą neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA) ekonomistai vertina palankiai. Bėda ta, kad nenurodyta, kaip būtų galima kompensuoti lėšas, kurias biudžetas prarastų jį įgyvendinus. Vienas sprendimas – šiek tiek padidinti gyventojų pajamų mo...
Priėmus naująjį socialinį modelį, pensijų sistema būtų pertvarkyta iš esmės. Tokiu atveju pensijos būtų indeksuojamos ir jų dydžiai priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo. Tačiau daug klausimų kelia nauja pensijų sandara. Priėmus socialinį modelį, jos būtų perskaičiuotos iš naujo, o priedo už...
Diskusijos dėl naujojo socialinio modelio ir perversmo pensijų sistemoje nerimsta. Svarstoma, ar teisinga būtų bendrąją pensijos dalį – bazinę pensiją finansuoti ne iš socialinio draudimo fondo („Sodros“), o iš valstybės biudžeto, kiek tam prireiktų lėšų. Nors ekonomistai tvirtina, kad bazinės pensi...
Lietuva dažnai minima kaip šalis, potencialius investuotojus atbaidanti iš sovietmečio paveldėta mokesčio baze ir nelanksčiu darbo santykių reguliavimu. Tačiau mokslininkų parengtas socialinis modelis, numatantis liberalesnius darbo santykius, sulaukė kritikos.
Jei pensijų indeksavimas prasidėtų jau kitąmet, vidutinė senatvės pensija padidėtų 15,35 euro, o kartą padidėjusi, niekada ir nesumažėtų. Tokį principą nori įteisinti naują socialinį modelį Seimui pateikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Nors santykinis lietuvių pensijų dydis, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, yra didesnis nei estų, realus vidutinės pensijos dydis skiriasi maždaug 100 eurų estų naudai.
Kitaip nei dirbusių pensininkų, krizės metais sumažintus atlyginimus gavusių valstybės tarnautojų kompensacijos bus paveldimos net jei jie mirs iki įstatymo įsigaliojimo. Bent tokią praktiką norimą įteisinti Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) bei Vidaus reikalų ministerijų (VRM) teikiamuose įstatym...
Beveik kas penktas (19,8 proc.) pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį esame tarp šešių daugiausia problemų turinčių ES šalių. Kone vienintelis šalies senjorų pajamų šaltinis senatvėje — valstybės mokama pensija, tačiau du iš trijų Lietuvos gyventojų — būsimųjų p...
Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos – tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis.
Šešėlinė ekonomika – viena iš didžiausių valdžios prakeiksmų. Šešėlyje mokami atlyginimai, parduodamos prekės neatneša pajamų į biudžetą. Negalint tiksliai apskaičiuoti, kiek pinigų cirkuliuoja ekonomikoje, sunku prognozuoti ir šalies ūkio perspektyvas.
Kai didėja dirbančių asmenų atlyginimai, atitinkamai didėja „ Sodros “ pajamos – tada gali būti didinamos ir pensijos, sako Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis.
Pusė milijono šalies pensininkų sulaukė geros naujienos - ketvirtadienį Seimas patvirtino sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimo tvarką.
Nors nedarbo lygis Lietuvoje pernai sumažėjo iki 11,8 proc., darbdaviai jau ima skųstis, kad pritrūksta ne tik kvalifikuoto, bet ir nekvalifikuoto personalo. Iškyla nauja problema: kai kurių specialistų yra, bet jų kvalifikacija jau „nuvertėjo“.
Kompensuoti praradimus galima tada, kai nukenčia tik dalis žmonių – tada likusi visuomenės dalis gali jiems padėti, sako socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis. „Apskritai manau, kad sprendimas kompensuoti pensijas – socialiai labai neteisingas“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia jis.
Dalies lėšų pervedimas iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto į privačius pensijų kaupimo fondus yra tik žaidimas, kenkiantis viešiesiems finansams ir „Sodrai“; pensijų reformos perspektyvos – liūdnos, sako LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti ekonomikos ekspertai.
Iki lapkričio 30 d. kiekvienas antrosios pensijų pakopos dalyvis turi pasirinkti tolesnį pensijos kaupimo būdą. Pensijų ekspertas Teodoras Medaiskis sako, kad, renkantis būdą, vienas iš kriterijų – ar žmogus pasiryžęs dalį atlyginimo primokėti pats, kad gautų valstybės subsidiją.
Pastaruosius mėnesius nepaliaujamai liejasi įvairiausi pasiūlymai, kaip vėl ir vėl reformuoti II pakopos pensijų sistemą, žeriama pikta kritika pensijų fondams, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kad būtent dabar žmonėms reikia konkrečių patarimų ir pavyzdžių, ką rinktis, o ne gąsdinimų ar klaidinimų....
