653 straipsnių
Tarša savo pasekmėmis neigiamai veikia gamtines ekosistemas ir žmonių sveikatą bei gyvenimo kokybę. Lietuvoje itin daug kalbama apie Baltijos jūros taršą, mat ši jūra patenka į pasaulio užterščiausių jūrų penketuką. Siekiant šviesti visuomenę apie Baltijos jūros taršos problemą, vykdoma istorinė ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“.
Lietuviški verslai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir stengiasi tapti draugiškesni gamtai kuo įvairesniuose sektoriuose. Tvarumo inovacijos – nepigi investicija bet kuriai įmonei, tačiau maisto ir gėrimų pramonės atstovai sako, kad daugelis gali pradėti nuo tokių naujovių, kurios tiesiogiai pr...
Žodis „tvarumas“ kiekvieno iš mūsų kasdienybėje girdimas vis dažniau ir garsiau. Vieniems tai tapo it keiksmažodis, pirštu bedantis į ydingas praktikas ir įsitikinimus, kitiems – postūmis keisti savo įpročius, tretiems – kasdienybė. Akivaizdu, kad apie aplinkos taršą ateityje kalbėsime dar daugiau, ...
Žengdamos tvarumo keliu ir planuodamos mažinti savo CO2 pėdsaką aplinkai įmonės pirmiausia turi paskaičiuoti, koks yra tas pėdsakas, o tik paskui imtis priemonių. Tam, kad kenksmingų dujų į aplinką būtų išmetama vis mažiau, verslai CO2 pėdsako sekimu ir stebėjimu turi užsiimti nuolat. Nors sunku vie...
Nuo kitų metų įsigaliojantys griežtesni „EURO 7“ taršos ribojimo reikalavimai gali dar labiau apsunkinti transporto ir logistikos sektoriaus veiklą. Vis tik keliami tvarumo reikalavimai yra sunkiai įgyvendinami per tokį trumpą laiką.
Kėdainiuose kvapų emisijos tyrimus atlikęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nustatė, kad įmonėse „Lifosa“ ir „Nordic Sugar“ kvapų emisija šimtais kartų viršijo normas, skelbia interneto portalas „Rinkos aikštė“. Vis dėlto, įmonės tyrimų rezultatus ketina ginčyti, rašo žiniasklaida.
Nuoširdžios emocijos ir empatija dažnai kalba garsiau už bet kokius žodžius. Tai puikiai iliustruoja Dovilės Andriuškaitės, „Tele2“ klientų aptarnavimo centro vadovės, patirtis. Kaip rašoma pranešime spaudai, pertvarkius centro veiklą ir sutelkus dėmesį į darbuotojų gerovę, per vienerius metus pasie...
Jau daugiau nei du mėnesius aš esu ekspedicijoje ir tai pirmasis mano savaitraštis. Oho – pirmas kartas! Čia pirmų kartų būna daug. Bent jau man. Tad šį kartą apie tuos pirmus kartus.
Nors apie elektronikos atliekų rūšiavimą kalbama nemažai, tam įrengta reikalinga infrastruktūra, Lietuvoje vis dar nepasiekiame Europos Sąjungos numatytų tikslų. Kas kaltas, kad vietoje nemokama elektroninių daiktų ar baterijų išvežimo dažnai pasirenkame išmetimą į bendrą konteinerį ar, dar blogiau ...
Baltijos jūra, skalaujanti devynių Europos šalių krantus, yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Turėdama didžiulę ekologinę, ekonominę ir kultūrinę reikšmę regionui, ji yra nuolatinė žmonių ūkinės veiklos sukeltos ir vis dar keliamos taršos auka. Žemės ūkyje naudojamos trąšos, karo laikų ...
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, pasibaigus maudymosi sezonui, įvertino gautus 2024 m. maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, rašoma pranešime spaudai.
Rašydama šį įrašą sėdžiu vienoje Helsinkio kavinių ir apmąstau tą intensyvų, saldų ir, galiausiai, melancholišką laiką, praleistą su „Išsaugokime Baltiją“ komanda. Praėjusi savaitė buvo sklidina visomis prasmėmis. Pilna nuostabių vietinių gyventojų, kurių pagalba buvo neįkainojama, pilna sotaus vege...
Šiandien viso pasaulio jūros ir vandenynai susiduria su augančia tarša šiukšlėmis, ypač plastiku. Lietuvoje šios problemos mastas iki šiol buvo menkai ištirtas, tačiau naujai įgyvendintas projektas atvėrė kelią efektyvesniam jūrų šiukšlių stebėjimui ir valdymui.
Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingų atliekų, kurių tinkamas tvarkymas išlieka aktualia problema. Tačiau tinkamai identifikuoti ir klasifikuoti, paskui – tinkamai tvarkyti padeda naujai sukurtas įrankis, dabar prieinamas verslui, už aplinkosaugą atsakingoms institucijoms ir visie...
Lietuvos vidaus ir jūrų vandenų ekologinė būklė yra neatsiejama nuo šalies aplinkosaugos strategijų, siekiančių ateities kartoms išlaikyti tvarią ir švarią aplinką. Sukurta inovatyvi stebėjimo duomenų sistema dabar atveria naujas galimybes – leidžia greitai ir išsamiai vertinti žmogaus veiklos povei...
Dažnai galvodami ar kalbėdami apie ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, užklupus uraganui ar potvyniui, prasidėjus karo veiksmams, pirmiausiai akcentuojame maisto produktų sandėliavimą. Tačiau tokiais atvejais gali kilti grėsmė ir geriamojo vandens išteklių saugumui bei centralizuoto geriamojo vande...
Šeštadienį minima Baltijos jūros diena. Tai – puiki proga prisidėti prie jos krantų švarinimo. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Arūnas Balčiūnas pasakoja, kodėl rasti laiko jūros krantų švarinimui – itin svarbi pareiga kiekvienam.
Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ žygeiviai jau įveikė virš 4000 kilometrų, žygiavo per Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją ir pasiekė Suomiją. Kiekvienoje šalyje atlikę paplūdimių tyrimus, pamatė sudėtingą situaciją ir prastą jų būklę. Todėl rugsėjo 8 dieną, minint Baltijos jūros dieną, žygeiviai ...
Prezidentas Gitanas Nausėda yra ne kartą pabrėžęs, kad aplinkosauga negali likti vien deklaruojamu valstybės prioritetu, o už aplinką atsakingos valstybės institucijos turi aktyviai bendradarbiauti, keistis informacija ir ne tik užtikrinti greitą ir efektyvų reagavimą įvykus ekologinėms nelaimėms, b...
Nors ekspedicijos metu su iššūkiais (pasinaudosiu proga ir paminėsiu, kad didelė dalis jų – finansiniai) susiduriame neretai, bet dvidešimt penktoji ekspedicijos savaitė prasidėjo tikrai gana neįprastai – visų pirma tuo, kad beveik savaitei turėjome atsisveikinti su Giedriumi, kuriam laikui grįžusiu...
Rugpjūtis – ne tik derliaus nuėmimo, bet ir fermų kuopimo metas skystąjį jų turinį skleidžiant po laukus.
