Kažkuriuo ekspedicijos momentu laikas staiga pradėjo tekėti dvigubai greičiau – kai turime dvi laisvas dienas jos prabėga taip greitai kaip viena ir tik žiū – vėl dalinamės savaitės įspūdžiais. Vakar paminėjome 200 ekspedicijos dieną. Jubiliejus minime kas penkias dienas, tad ir šis skaičius mums ne...
Išsaugokime Baltiją
96 straipsnių
Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Reaguodami į šią situaciją, entuziastai surengė kelionę, kokios dar niekada nebuvo: 2024 kovo 11 tarptautinė ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ komanda, palaikoma „Ignitis renewables“ ir Tele2, pradėjo nešti žinią, kad susivieniję galime prisidėti prie mūsų jūros išsaugojimo.
Kokia tai buvo savaitė! Nuo mano atvykimo trečiadienį, rugsėjo 4 dieną, praėjo vos savaitė, o aš jau patyriau savo pirmąją Lietuvišką pirtį (tai trijų valandų programa, į kurią įeina ir vanojimas vantomis), per vieną dieną nužygiavau 40 kilometrų, sužinojau apie pranajama jogą ir kalbėjausi su viet...
Išmanusis telefonas yra bene geriausias šių laikų išradimas, keičiantis kiekvieno iš mūsų kasdienybę. Jo pagalba galime lengvai nuvykti iš taško A į tašką B, kelių mygtukų paspaudimu dalintis naujienomis su draugais, pasinerti į filmų ar muzikos pasaulį, sužinoti, kas vyksta Lietuvoje ir užsienyje, ...
Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ žygeiviai atliko Baltijos pajūrio švaros tyrimą. Tiriamas plotas, kaip teigiama pranešime spaudai, buvo apie 1000 kvadratinių metrų. Paplūdimys nedideliame miestelyje yra netaisyklingos formos, todėl tiksliai išmatuoti nepavyko. Tyrimą atliko keturi ekspedicijos da...
Šią savaitę jau antrą kartą per ekspediciją akimirkai pasivaidena, kad pasiekėme finišo liniją. Pirmą kartą – Švedijoje, kai kelio ženklas skelbė, kad priėjome Pålänge. Ką? Ar mes jau pasiekėme Palangą? Užtrunkame akimirką susivokti – vis dėl to, iki Lietuvos pajūrio apie 2000 kilometrų, kuriuos nu...
Šeštadienį minima Baltijos jūros diena. Tai – puiki proga prisidėti prie jos krantų švarinimo. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Arūnas Balčiūnas pasakoja, kodėl rasti laiko jūros krantų švarinimui – itin svarbi pareiga kiekvienam.
Ankstesnėje publikacijoje susipažinome su Baltijos jūros ekosistemą sudarančiomis rūšių grupėmis ir išsiaiškinome, kad buveinių būklė yra prasta, net po daugelio metų stebėjimų ir kontrolės. Šįkart sužinosime, ar vis dar yra vilties, ir pamatysime, kaip kolektyviniai pokyčiai gali pakeisti padėtį iš...
Nors ekspedicijos metu su iššūkiais (pasinaudosiu proga ir paminėsiu, kad didelė dalis jų – finansiniai) susiduriame neretai, bet dvidešimt penktoji ekspedicijos savaitė prasidėjo tikrai gana neįprastai – visų pirma tuo, kad beveik savaitei turėjome atsisveikinti su Giedriumi, kuriam laikui grįžusiu...
Dar praėjusią savaitę žygiavę Švedijos keliais, šiandien jau klausomės aplinkui skambančios naujos ausiai kalbos. Suomijoje Baltijos jūros krantais žygiuosime apie du mėnesius – iki spalio vidurio. Vėliau mūsų laukia jau tik Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva.
Mokslininkai rado paprastą būdą, kaip iš geriamojo vandens pašalinti pavojingus teršalus: veiksmingumas – beveik 100 proc. (3)
Mokslininkai jau ne pirmą kartą įspėja, kad geriamajame vandenyje, o ypač – supilstytame plastikiniuose buteliuose, yra aptinkami dideli kiekiai mikroskopinių plastiko dalelių – nanoplastiko. Šios plastiko dalelės yra potencialiai pavojingos žmonių, gyvūnų organizmams ir visai aplinkai.
Naujajame Džersyje, JAV, paplūdimiu vaikščiojusi moteris aptiko senovinį stiklinį butelį, kuriame buvo susuktas raštelis.
22-oji ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ savaitė prasidėjo ir vėl nuo pokyčių. Visų pirma – nuo vietos pakeitimo. Žygeivė, ekspedicijos dalyvė Dovilė Jadenkutė sako: „Ir mes tampame vieni iš tų daugybės matytų dviratininkų ir kitokių keliautojų, išsiruošusių tik jiems žinoma kryptimi“. O žygeivių k...
Trijų kilometrų gylyje po Grenlandijos ledu – katastrofinius padarinius ateityje pranašaujantys radiniai (11)
Grenlandijos ledo pavyzdžius iš trijų kilometrų gylio ištyrę mokslininkai aptiko įspūdingų radinių – priešistorinių augalų ir vabzdžių liekanų. Anot tyrimo autorių, tai geriausias įrodymas, jog visa Grenlandijos teritorija anuomet buvo žaliuojanti. Tuo pačiu mokslininkai įspėja, kad ištirpus Grenlan...
Jūros gelmių tyrinėtojų ir archeologų komanda prie Kroatijos krantų aptiko prieš maždaug 500 metų nuskendusio laivo nuolaužas.
Viso pasaulio vandens telkiniuose sparčiai mažėja ištirpusio deguonies (angl. dissolved oxygen, DO) kiekis. Naujausio tyrimo ataskaitoje mokslininkai teigia, kad tai – vienas didžiausių pavojų visos Žemės ekosistemoms. Ši žinia – tai perspėjimas ir Baltijos jūros regionui, nes tai viena iš labiausia...
„Išsaugokime Baltiją“ ekspedicijos vadovas žygiuoti liko vienas: parodė įrangą, kuri padės keliauti (1)
Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ dalyviai iškeliavo namo, tačiau jos vadovas Giedrius Bučas tęsia savo kelionę aplink Baltijos jūrą ekspedicijos autobusiuku. Tad šįkart – žvilgsnis į autobusiuko vidų ir jame gabenamus ilgam žygiui reikalingus daiktus.
Daugiau nei 75 milijonai žmonių visame pasaulyje iki 2100-ųjų gyvens tokiose vietovėse, kuriose požeminis vanduo bus per šiltas ir nebebus tinkamas gerti, naujausio tyrimo išvadose teigia Karslrūhės technologijos instituto (Vokietija) mokslininkai.
Jūros pakrantėje – dešimtmečius neregėta tragedija: į nelaimės vietą atvykusiems gelbėtojams teko priimti skausmingą sprendimą (2)
Šiaurės jūros pakrantėje, Škotijoje, gamtosaugininkai tapo dešimtmečius neregėtos tragedijos liudininkais – Orknio archipelago paplūdimyje netoli Sandėjaus aptiktos bangų išmestos 77 ilgapelekės grindos (lot. Globicephala melas). Į įvykio vietą atvykę gelbėtojai iš organizacijos „The British Divers ...
Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ dalyvė iš Estijos Liisi turi nemenkos žygių patirties, yra tikra žygių įrangos ekspertė, be galo myli mūsų gamtą ir, svarbiausia, išmano visas problemas, susijusias su Baltijos jūra. Ji buvo paskutinioji likusi ekspedicijos dalyvė moteris, tačiau galiausiai taip pa...
Vilniaus nuotekų valykla, įsikūrusi 56 ha teritorijoje, yra didžiausia Lietuvoje ir išvalo apie 30 proc. visos Lietuvos nuotekų. Specialistai pastebi, kad žmonės į nuotekų sistemas išleidžia tiek maisto atliekas, tiek vaistus, o tai daro didelę žalą ne tik nuotekų sistemoms, bet ir upėms bei Baltijo...