supernova

Visi cheminiai elementai, išskyrus vandenilį, helį ir truputį ličio, susiformavo dėl žvaigždėse vykstančių procesų. Pagrindinis procesas yra termobranduolinė sintezė, sukurianti daugumą elementų, lengvesnių už geležį, ir pačią geležį.

Žvaigždei Betelgeizei trūksta dėmesio – ji ne tik mirksi pritemdama ir paryškėdama, bet dar ir verčia astrofizikus kasytis pakaušius, siųsdama gravitacines bangas.

1998 metais padarytas sensacingas atradimas – mūsų Visata plečiasi greitėdama. Kol kas neturime paaiškinimo šiam reiškiniui, bet įprastai teigiama, kad erdvę į šalis stumia mįslinga tamsioji energija, kurios tankis nekinta, erdvei didėjant. Bet ar gali būti, kad greitėjantis plėtimasis iš tiesų yra ...

Kaip žinia, visur gerai, bet namie geriausia. O kas, jei namams gresia neišvengiama pražūtis? Galima palikti namus ir persikelti kitur, tačiau, pasirodo, galima perkelti ir namus. Ši idėja yra 100 kartų efektyvesnė.

Aptikome pačia mažiausią kada nors užfiksuotą juodąją bedugnę. Aptiktosios juodosios bedugnės masė vos 3,3 kartus didesnė už Saulės.

Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, kurių šviesumas kuriam laikui gali nustelbti visos galaktikos šviesą. Vienas supernovų porūšis, vadinamas Ia tipu, įvyksta, kai sprogsta baltoji nykštukė – jau mirusios į Saulę panašios žvaigždės liekana. Ia tipo supernovų šviesumas labai glaudžiai susijęs su jų ...

Mūsų Galaktikos centrinė juodoji skylė šiuo metu nėra aktyvi, bet praeityje patyrė ne vieną aktyvumo epizodą. Paskutinis reikšmingas epizodas nutiko prieš kelis milijonus metų, jo metu buvo sukurti dešimties kiloparsekų aukščio Fermi burbulai, plintantys statmenai Galaktikos plokštumai.

Danguje kažkas sprogsta neįtikėtinai sparčiai, o astronomai kasosi pakaušius, stengdamiesi įminti, kas tai yra. Birželio 17 dieną Havajuose ATLAS teleskopai dvyniai kosmose užfiksavo ryškų šviesulį, kurio vos prieš dvi dienas ten dar nebuvo.

Prieš pustrečio milijono metų Žemės klimatas pasikeitė – baigėsi plioceno ir prasidėjo pleistoceno epocha. Pastaroji pasižymėjo temperatūrų nukritimu, ledynmečiu, daugelio rūšių išnykimu ir palyginus staigiais biologinės įvairovės pokyčiais.

Tai astronominis siaubo filmų atitikmuo: žvaigždė, kuri niekaip nenumiršta.

LIGO ir „Virgo“ pirmą kartą užfiksavo gravitacines bangas ir šviesą, susidūrus dviem neutroninėms žvaigždėms.

Praėjusiais metais astronomai užfiksavo neįtikėtinai ryškų žvaigždės sprogimą. Iš pradžių manyta, kad tai ypač retos superšviesios supernovos sprogimas, tačiau šiandien ryškėja daug tragiškesnės istorijos kontūrai – tai mirties žybsnis, kuriuo užsibaigė į juodosios bedugnės „nagus“ patekusios žvaigž...

Galaktikoje egzistuoja bent kelios dešimtys hipergreitų žvaigždžių; jų greitis viršija 500 km/s – tai yra greitis, reikalingas pabėgti iš Paukščių Tako.

Kaunas taps kūrybos inovacijų centru: kūrybinės dirbtuvės, inovacijos, galimybės sutikti verslo vizionierių ir tiesiai iš pirmaujančių Europos inovatorių išgirsti, kas yra „The next big thing“ – visa tai žada kūrybinių inovacijų festivalis „Supernova“, gimęs Italijos Breša mieste ir tapęs fenomenali...

Greičiausia Paukščių Tako žvaigždė US 708 nesustabdomai skrieja lauk iš mūsų galaktikos. Per sekundę ji nušvilpia 12 tūkst. km – tai būtų apie 43 mln. km/val. Tai yra 22 kartus greičiau už greičiausius galaktikos šviesulius – hipergreitąsias žvaigždes. Kaip ši žvaigždė sugebėjo taip įsibėgėti? Arba....

Prieš 21 m. astronomai pastebėjo neįprastos klasės supernovos šviesą. Jiems kilo įtarimas, kad sprogimas įvyko dvinarėje žvaigždžių sistemoje. Pasirodo, tai buvo tiesa: neseniai kosminis teleskopas „Hubble“ pastebėjo supernovos žuvusios milžinės kompanionę, kuri liko gyva ir šviečia toliau.

Kilio Eta (Eta Carinae) – nepaprasta žvaigždė. Tai – dvinarė ypač masyvių gigančių sistema. Net mažesnioji iš jų už mūsiškę Saulę masyvesnė 30 kartų. Blogiausia yra tai, kad viename Paukščių Tako kvartale su Saule gyvenančios žvaigždės skaičiuoja paskutines astronomines savo egzistencijos valandas, ...

Praėjusią naktį astronomai užfiksavo supernovą Messier 82 (M82) galaktikoje, esančioje maždaug už 12 mln. šviesmečių nuo Žemės. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuotolis per didelis, kad tai būtų įdomu, tačiau ši supernova su įmantriu pavadinimu PSN J09554214+6940260 iš tiesų yra neįtikėtinai arti ir ...

Neseniai pastebėta sprogstanti žvaigždė į astronomijos vadovėlius tikriausiai bus įrašyta kaip dviejų kosminių rekordų savininkė – tai yra pati ryškiausia ir pati tolimiausia kada nors stebėta supernova, tikina naujo tyrimo autoriai.

Argono inertinių dujų molekulė buvo rasta nuostabiose Krabo ūko žvaigždės, sprogusios prieš 1000 metų, liekanose. Iki šiol tokio tipo dujos buvo tirtos tik laboratorijose Žemėje. Krabo ūkas yra supernovos liekana. Kinijoje bei Japonijoje užfiksuota, jog sprogimas įvyko beveik prieš 1000 metų, 1054-a...