30 straipsnių
Beveik kiekvienas lietuvis gali pasakyti, kokią stiprią reikšmę jam turi sąvokos „laisvė“ ir „nepriklausomybė“. Kaip interviu „Delfi“ apie Kovo 11-ąją pabrėžia istorikas Artūras Svarauskas, 1990 m. Lietuvą atkūrė ne žmonės iš kosmoso, o dažnu atveju jau Sovietų Sąjungoje gimę ir subrendę tautiečiai....
Pasaulėžiūrinio pasirinkimo psichologija pokario Lietuvoje parodė, kad tradicinės pasaulėžiūrinės sistemos yra bejėgės prieš tiesmukišką jėgą ir smurtą, jos tiesiog neveikia. Pasirodo, ištikimybės savo kraštui jausmą turi ne kiekvienas, o tik tie, kurie savo pasaulėžiūros susilietimo su kasdieninio ...
Kam tu skatini mokytojus leisti mokiniams pamokų metu žiūrėti krepšinio varžybas? Tokių klausimų sulaukiau pasidžiaugęs, kad nemažai mokyklų sudarė sąlygas mokiniams kartu stebėti svarbias rungtynes tarp Lietuvos ir Serbijos vyrų krepšinio rinktinių pasaulio čempionate.
2023 m. rugpjūčio 12 d. LRT.lt paskelbta Vytauto Landsbergio publikacija „Justino drama“. Yra ir nuoroda į autorių: „Vytautas Landsbergis, Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“. Štai toks po daugelio metų atsiranda autoriaus titulas, lyg ir suteikiantis jam daugiau svorio „jus...
Žmonės, kūrę ir statę nepriklausomą Lietuvą, 1940-aisiais staiga tapo „liaudies priešais“. Sužaloti likimai, pasmerkti gyvenimai, ištisų šeimų ir giminių tragedijos – visa tai atnešė sovietų okupacija.
Kaunas, 1940-ieji, liepos 21-oji. Tą lemtingąją dieną Lietuvoje paskelbta sovietų valdžia.
Karaliaučiaus pastorius Hugas Linckas (1890–1976 m.), Išpažįstančiosios bažnyčios narys, priešinosi nacionalsocialistų režimui. Iškilus grėsmei, kad Rytų Prūsija bus okupuota Raudonosios armijos, 1945 m. sausį jis apsisprendė nebėgti – liko su savo bendruomene, kol 1948 m. pavasarį buvo ištremtas ka...
Beieškant įdomiausių lankytinų vietų aplink Kauną, akis užkliūva už pavadinimo „Pogrindinė spaustuvė „ab“. Atvykę į Salių kaimą, atrandame Vytauto ir Birutės Andziulių sodybą, kuri iš pirmo žvilgsnio šiandien greičiausiai pasirodys paprasta ir niekuo neišsiskirianti. Ilgą laiką kaimynystėje gyvenant...
Panevėžietei Veronikai Bakšytei-Pauliukienei tebuvo vos dvylika, kai jos šeima išplėšta iš gimtųjų namų, sugrūsta į gyvulinius vagonus ir išsiųsta už tūkstančių kilometrų. Į gimtinę sugrįžo praėjus dešimtmečiui, tačiau išgyventas siaubas iki šiol sukausto dabar jau 87-erių Veroniką.
Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – bei birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena – tai tragizmo spalva pažymėtos datos, kurių mūsų Lietuvos kelyje į Nepriklausomybę, deja, daug.
Prieš 82-ejus metus, birželio 14-osios rytą, į giliai įmigusių žmonių namus apie antrą trečią valandą nakties pasibeldė tragedijos šaukliai.
Tęsiame – tai kas 1940–1943 metais Lietuvoje sekė, kankino, trėmė ir žudė lietuvius? Vienas iš talentingiausių, žiauriausių ir negailestingiausių aukštų enkavėdistų Lietuvoje buvo Aleksandras Slavinas – Lietuvos žydas.
Atminties kalendoriuje turime dvi labai skaudžias, krauju pažymėtas dienas: birželio 14-oji ir 15-oji.
Lygiai prieš 75 metus, gegužės 22 d., įvyko didžiausi masiniai trėmimai Lietuvos istorijoje. Buvo tremiama iš visų apskričių ir respublikinio pavaldumo miestų. Tą kartą labiausiai nukentėjo ne partizanų ir jų rėmėjų šeimos, bet platesnis piliečių ratas, daugelis jų ūkininkai, nepritariantys numatoma...
Kai prieš 82 metus prasidėjo pirmoji Lietuvos okupacija, mūsų šalį užplūdo raudonųjų bolševikų laukinės ordos. Tačiau, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, lietuvių tauta sukilo prieš okupantus ir paneigė melą apie savanorišką įstojimą į Stalino valdomą „rojų“.
„Karas po karo“ – tokiu terminu įprasta įvardinti Laisvės kovas, vykusias po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje. Apie jas kalbėta ir rašyta daug. Ir šis tekstas ne apie tai. Po visa griaunančio pasaulinio karo sovietijoje vyko dar vienas karas, visą imperiją apėmęs konfliktas. Tam tikri šio karo mūši...
1991 metais Aukščiausiosios Tarybos rūmai galėjo tapti bene žiauriausia ir kruviniausia mūšio vieta mieste per visą Lietuvos istoriją. Parlamento gynėjai suvokė, kad pasipriešinimas okupacinei kariuomenei galėjo būti tik simbolinis, tačiau ryžto pasipriešinti galimam AT sovietų desantininkų šturmui ...
Birželio 15-ąją Lietuvoje prisimintos 1940-ųjų metų okupacijos metinės – netyla ginčai, kaip ir kodėl pasielgė šalies vadovai ir ką jie turėjo daryti agresijos akivaizdoje. O Kremliuje vis drąsiau perrašinėjama istorija: esą jokios okupacijos nebuvo. Tokios kalbos ne tik dvelkia jau matyta retorika ...
Kada Rusija kompensuos pabaltijiečiams okupacijos metu patirtus nuostolius? Laiko požiūriu ši byla gali tęstis nors ir begalybę metų, nes istoriniu požiūriu Rusija, kaip Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėja, čia neturi šansų laimėti.
Darni, į ką tik pastatytus namus įsikelianti laiminga šeima – vienas paveikiausių Sovietų Sąjungoje kurtų mitų. Tai, kad valstybė pajėgi pasirūpinti visais, buvo primenama beveik kiekvieno propagandinio filmo siužete. Tačiau tokie siužetai okupuotoje Lietuvoje dažniausiai likdavo tik ekrane.
