60 straipsnių
Planuojančių įsigyti antrą ar paskesnį būstą su paskola nuo šiandien, vasario 1-osios, laukia pokyčiai. Tokiems asmenims prireiks didesnio pradinio įnašo, kuris didinamas iki 30 proc. Lietuvos bankas neatmeta, kad ateityje, jei situacija nesikeis, gali būti imtasi dar griežtesnio būsto paskolų regul...
Pasiskolinti – atsakingas žingsnis, tad prieš jį žengiant kyla ne tik klausimų, bet ir įvairių baimių, kurias neretai sukelia nepagrįsti įsigalėję stereotipai. Apie tai, kaip įsiverti ar verta skolintis bei kada laikas pagalvoti apie refinansavimą kalbamės su tarpusavio skolinimosi platformos „Pasko...
Turite papildomų pinigų, kurių nenorite laikyti banko sąskaitoje su nulinėmis palūkanomis? O galbūt jūsų netenkina kreditorių siūlomos paskolų sąlygos? Tarpusavio skolinimasis (P2P), kuomet fiziniai asmenys tiesiogiai investuoja į kitų fizinių asmenų paskolas arba tiesiogiai finansuojasi investuotoj...
Investavimas į „P2P“ (angl. Peer-to-peer) – tai investavimas į žmonėms ar verslui išduodamas paskolas. Terminu „P2P“ vadinamos ir tarpusavio skolinimosi platformos, kurios veikia „žmonės žmonėms“ principu ir sujungia tuos, kurie nori pasiskolinti bei tuos, kurie nori investuoti. Kiek galima uždirbti...
Naujausi tyrimai rodo, kad pandemijos metu didelė žmonių dalis privalėjo atsisakyti pirkinių, trečdalis jų per pastaruosius metus tai darė dažniau nei įprastai. Viena to priežasčių – sumažėjus finansams, žmonės nenorėjo skolintis iš artimųjų. Specialistai tikina, kad paskolos iš šeimos narių ar drau...
„Delfi" skaitytoja laiške iškėlė daug kam aktualią problemą: „Turiu solidžias pareigas užimančią draugę, kuri be galo išlaidi. Žinoma, tai jos reikalas, bet kai ji nuolat prašo manęs paskolinti pinigų, lengvai užverda kraujas – ji ir neslepia, kad jie reikalingi naujai suknelei, prabangioms atostogo...
Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo skolinimosi svarbą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Žmonės teigia supratę, jog svarbiau nei gauti reikiamą finansavimą yra įvertinimas, ar gautas lėšas pavyks nesudėtingai grąžinti. ...
Vėl daugėjant sergančių koronavirusu skaičiui, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigia, kad verslas dabar jau geriau pasiruošęs, poreikio stabdyti atskirų sektorių veiklą nėra. „Tokių eksperimentų niekas daugiau nebedarys“, – laidoje „Delfi diena“ sako jis. Anot ekonomisto, prognozuota krizė buvo...
2008 m., prasidėjus finansų krizei ir tradiciniams bankams sugriežtinus skolinimo verslui – ypač smulkiam ar pradedančiam – taisykles, verslininkams tapo sunkiau prieiti prie finansavimo šaltinių. Kaip tik tuo metu ėmė formuotis struktūruota sutelktinio finansavimo rinka.
Užrezervuoti viešbučius, išsinuomoti automobilį ar greitai įsigyti brangesnį pirkinį daugeliu atvejų galime tik su kredito kortele. Ja naudotis patogu – didesnė pinigų suma visada „piniginėje“, nereikia pagrįsti pirkinių ar kaupti pirkimo dokumentų. Tačiau nemažai gyventojų vis dar nesupranta, kad n...
Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka.
Ekonomistai palankiai vertina bendro skolinimosi euro zonoje idėją, siekiant finansuoti ekonomikos gelbėjimo planus, verslui ir gyventojams kenčiant nuo koronaviruso pandemijos. Anot jų, pinigų reikės visų ES šalių vyriausybėms, todėl bendras skolinimasis leistų išvengti tarpusavio konkurencijos vie...
Lietuvai planuojant dėl koronaviruso krizės papildomai skolintis 5 mlrd. eurų, specialistai sako, kad tokią sumą gauti realu, bet gali tekti skolintis jau už teigiamas palūkanas ar daryti kitų kompromisų, rašo „Verslo žinios“.
Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar" pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Pats reitingas (A) kol kas liko nepakeistas.
Dėl didėjančių būsto paskolų normų sunerimo ir Lietuvos bankas. Tvirtinama, kad didesnė konkurencija, skaidrumas ir inovacijos paskatintų palankius pokyčius būsto paskolų rinkoje. Dėl to Lietuvos bankas teikia savo siūlymus, kaip užtikrinti, kad žmonės gautų geresnes būsto paskolų sąlygas.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad pasaulinė ekonominė rizika auga, nes centriniai bankai mažina skolinimosi išlaidas, ir kad reikalinga griežtesnė priežiūra, norint suvaldyti grėsmes ir taip nepastovioje aplinkoje.
Teisinių palaugų bei skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ užsakymu apklausus 400 vyrų nuo 25 iki 60 metų, paaiškėjo, kad 88 proc. skolinusių pinigus skolinimo fakto neįtvirtino jokiu dokumentu arba tai padarė susitardami žodžiu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
SEB banko iniciatyva kasmet atliekamas Lietuvos gyventojų skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimas liudija, kad visuomenės požiūris į skolinimąsi ir toliau yra gana racionalus. Vis dėlto pastebime ir pokyčių, kurie rodo augantį gyventojų optimizmą, o kartu – ir grėsmę pervertinti savo galimybes.
Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasar...
Lietuvoje ekonominio ir finansinio švietimo beveik nėra. Dėl to nemažai žmonių susiduria su finansinėmis problemomis, kurių išvengti galima turint bent jau bazinį suvokimą. Tad, siekiant bent kažkiek pagerinti situaciją, kiekvieną šių metų mėnesį pristatysiu po vieną tekstą, skirtą baziniam finansin...
