Šilauogės nauja lietuviška uoga, per keletą metų įsispraudusi tarp tokių tradiciškai pelningų uogų kaip braškės ir avietės.
šilauogės
105 straipsnių
Šilauogė (lot. Vaccinium) – erikinių (Ericaceae) šeimos augalų gentis. Ją sudaro ~450 augalų rūšių, paplitusių daugiausia Šiaurės pusrutulio vidutinėse ir arktinėse platumose, tačiau dalis auga tropikuose, pavyzdžiui, Havajuose ar Madagaskare.
Dar neseniai žvaliai apie plėtrą ir šviesią ateitį kalbėję Lietuvos daržovių augintojai sunerimo – dėl darbo rankų trūkumo kai kurie jau hektarais užarinėja braškes ir svarsto, ar verta toliau užsiimti šia šaka.
Sirpstančios uogos džiugina akį, tačiau ne visada jos pasiekia sodininko šeimą. Paukščiai gali uulesti praktiškai visą derlių.
Tautvydas Gurskas, žinomas sodininkas, siūlo nuskynus derlių nepamiršti ir uogakrūmių.
Uogų augintojai sako, kad mato tendenciją, jog lengvai ir nesirūpinant kur padėti išaugintą produkciją dalijama ES parama naujoms plantacijoms griauna jų sektoriaus rinką.
Vėl vaikštinėju po savo sodą. Krūva augalų turi keistų ypatybų, o kai kurie net humoristinių arba detektyvinių funkcijų. Daug augalų naudingi keliagubai. Štai sklypo kamputyje trečius metus tūno neišraiškingas krūmelis. Tai nušąla, tai dar kokia bėda su juo nutinka. Jo raudonų uogų – kaip karštai ža...
Laidos „Geltonas karutis“ vedėja Lina Liubertaitė šiame epizode pasakoja, kas nutinka, kad šiluogės nedera.
Vidas Juodsnukis, braškes auginantis jau 30 metų, sako, kad šis pavasaris gana keistas. Braškės raudonuoja ir žydi, tačiau nerimą kelia gausus lietus.
Žinoma sodininkė Lina Liubertaitė laidoje „Geltonas karutis“ pasakoja, kaip sodinti šilauoges.
Prieš kurį laiką sodinės šilauogės Lietuvoje buvo didelė naujiena – kilogramas jų kainavo ne tiek jau ir mažai, todėl ne kiekvienas galėjo sau leisti jų valgyti pilnomis saujomis. Šiandien situacija visai kitokia – šilauogių ūkių mūsų šalyje tikrai daug, todėl kaina tapo priimtinesnė ir galimybės va...
Vartotojų įpročiai, atsižvelgiant į pasaulines maisto tendencijas, kasmet keičiasi ir Lietuvoje. Gyventojai renkasi vis daugiau šviežių, sveikatai palankių produktų, o viena kategorija – šviežios uogos – tampa itin populiari, net ir žiemą. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos ...
Gruodžio mėnuo dar nereiškia ramybės sodininkas. Pats laikas augalus balinti ir rengti apsaugas nuo žvėrių, medelius tepti repilentais.
Šilauogės šiandien viena madingiausių uogų, kurias sodina visi iš eilės, tačiau mėgėjai dažnai jų tinkamai neprižiūri ir skundžiasi, kad derlius prastas.
Sezonui baiginėjantis galima skaičiuoti ir viščiukus – daržovių ir uogų augintojams šie metai pelningi, tačiau jie pajuto, kad žmonių perkamoji galia krito.
Lietuvoje tradiciškai pelningiausios ir populiariausios trys uogos : braškės, avietės ir šilauogės, tačiau bent dviejų iš šių kultūrų braškių ir šilauogų rinkoje perteklius ir augintojai jau susiduria su problemomis.
Uogų augintojai, kuriems reikia daug darbo rankų, sako, kad jei nebus leista įsivežti darbininkus iš trečiųjų šalių, jų sektorius, kuriame kiekviename hektare sukuriama kur kas didesnė pridėtinė vertė nei auginant grūdus, ar už išmokas šienaujant pievas, pradės nykti.
Nors rugsėji tai laikas, kai nuimamas derlius, o pagrindiniai darbai jau būna atlikti pavasarį ir vasarą, keletas veiklų būtinos ir šiuo metų laiku.
Šilauogės – vienos iš vertingiausių mūsų kraštų uogų. Jos stiprina imunitetą, regėjimą, gerina atmintį ir apskritai savijautą.
Rugpjūtis laikas, kai gausiai uždera uogos ir šis derlius jau kur kas pigesnis nei pirmosios sodo dovanos, kurios paprastai tinkamos tik paskanauti.