140 straipsnių
Sąvartynas arba atliekų kapinynas – įvairių atliekų kaupimo vieta. Atliekos gali būti kaupiamos tiek žemės paviršiuje, tiek ir po žeme. Iki XX a. vidurio atliekų šalinimas sąvartynuose buvo pagrindinis atliekų tvarkymo metodas.
Kai elektros ir elektroninė įranga atsiduria sąvartynuose, netenkame galimybės pakartotinai panaudoti milijonus tonų medžiagų naujiems gaminiams ir taupyti žaliavas. Kokie elektronikos prietaisai dažniausiai atsiduria buitinių atliekų konteineriuose?
Praėjusieji metai buvo gana gausūs svarbių Europai sprendimų, dėl kurių nė viena Europos Sąjungos valstybė neišvengs permainų. Vienas pagrindinių Europos Komisijos nutarimų – naujos atliekų tvarkymo teisės normos bei Europos Plastiko strategija.
Čia žmonės išmeta viską: auksą, sidabrą, papuošalus, brangią kosmetiką, vazas, žvakides, net drabužius su etiketėmis“, LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pasakoja lietuvė Violeta, dirbanti parduotuvėje, į kurią prekės atkeliauja iš sąvartyno. Daugybė daiktų kainuoja vos eurą, tačiau moteris nes...
Į prieš dvejus metus atidarytą mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą atkeliauja šiukšlių maišeliai iš viso Vilniaus regiono buitinių atliekų konteinerių. Iš jų čia rankiniu būdu bei technikos pagalba atskiriama kiek įmanoma daugiau biologinių atliekų bei medžiagų, kurias galima perdirbti. „...
Aplinkos ministerijos užsakymu šių metų gegužę atlikta apklausa atskleidė, kad net 58 proc. respondentų dar labiau rūšiuoti paskatintų didesnis rūšiavimo atliekų konteinerių kiekis. Tačiau skeptiškai rūšiavimo bei perdirbimo atžvilgiu nusiteikusiems žmonėms tokia permaina būtų nė motais – tarp jų vi...
Iš parduotuvių lentynų į mūsų namuose esančias šiukšlines, galiausiai, į rūšiavimo konteinerius – taip keliauja pakuočių atliekos arba antrinės žaliavos. Tačiau kur surūšiuotas stiklas, popierius ir plastikas patenka toliau bei kuo jie gali pavirsti, jei yra perdirbami?
Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų. „Nors tai atrodo nedaug, tačiau pakuotės yra labai lengvos ir užima daug vietos. Pavyzdžiui, konteineryje jos gali užimti iki 80 proc. tūrio”, – teigia VšĮ „Žaliasis taškas” marketingo ir komunikacijos vadovė Simo...
Kasdieniai poreikiai kiekvienos šeimos namuose palieka po nemažą krepšelį atliekų. Dalį susikaupusių namuose šiukšlių surūšiuojame, tačiau kur dėti plastiko butelius nuo cheminių valiklių ir ploviklių? Kur išmesti po remonto likusius dažus? Nemažai žmonių kol kas dar net nesusimąsto, kokios atliekos...
Plastikinis maišelis – daugelio kasdienybės palydovas. Tačiau, kad ir koks bereikšmis jis atrodytų, toks paprastas plastikinis maišelis gali pergyventi kiekvieną iš mūsų, nes jam suirti gali prireikti ir daugiau nei šimto metų. Anot susivienijimo „Žali.lt” veiklos koordinatorės Austės Juozapaitytės,...
Kiekvienais metais Aplinkos ministerijos užsakymu atliekamas rūšiavimo tendencijų tyrimas šiemet parodė, kad 2017-aisiais dalį buityje susidarančių atliekų rūšiavo 40 proc. gyventojų. Visiškai atliekų nerūšiavo 18 proc. gyventojų, o visas atliekas surūšiuodavo 42 proc. apklaustų gyventojų.
Spalio pabaigoje organizacija United Kingdom Without Incineration Network (UKWIN) paskelbė ataskaitą, kurioje nagrinėjama atliekų deginimo D. Britanijoje įtaka klimato kaitai.
Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012 metų. Vėliau moteris pasitaiso – sako, kad čia gyvena nuo 2004 metų.
Kalbant apie atliekų perdirbimą, ekologiją, žaliąją energetiką Skandinavijos šalys nuolat pateikiamos kaip geriausias pavyzdys. Tačiau kartais net ir už ekologiškiausių idėjų slepiasi daug diskutuotinų klausimų.
Ne visi mūsų panaudojami plastikiniai buteliai yra tinkamai išmetami, o tapę atlieka dar ir tinkamai sutvarkomi. Dalis tokių plastikinių buteliukų nuo limonado ar gazuoto vandens neatsakingai išmesti atsiduria gamtoje, kita dalis jų amžinai palaidojami sąvartynuose. Labiausiai „pasiseka” tiems plast...
Vilniaus miestui po daugelio metų į savo rankas perėmus atliekų tvarkymo sistemą, jos „netobulumus“ gyventojai pajuto iš karto: savaitėmis ar net mėnesiais neišvežamos atliekos buvo pristatytos miesto merui, o neseniai apie planuojamą nutraukti paslaugų teikimą paskelbė dvi iš trijų atliekas surenka...
Daugiau kaip 20 metų sąvartyne gyvenantys Laima ir Pavelas nesiskundžia: per mėnesį kiekvienas gauna 120 eurų pašalpą, o kartais vietiniai gyventojai už 12 valandų darbo sumoka kepta kiaušiniene ir 3 eurais. Apie gyvenimą netolimoje Jonavoje pora net nesvajoja, nes, anot Laimos, dabar jie – viršinin...
Net 62 proc. lietuvių nesupranta, ką reiškia ant maisto produktų užrašas „tinkamas vartoti iki”. Tai viena iš priežasčių, kodėl dar daug vartojimui tinkančio maisto yra tiesiog iššvaistoma, o kartu iššvaistomi ir resursai, reikalingi maistui pagaminti bei išauginti. Kiek maisto mes išmetame ir kieno...
Prie pat Vilniaus esančio Kuprioniškių kaimo gyventojai su nerimu laukia, ar į jų kaimynystėje esantį sąvartyną ir vėl bus vežamos atliekos. Tai daryti ketina iš savivaldybės sklypą išsinuomavusi „Vilniaus betono demontavimo technika“.
Atliekose besirausiantys benamiai, milžiniški šiukšlių kalnai ir nesibaigiantis chaosas – tai sąvartynų praeitis. Vienintelis Vilniaus regiono atliekas surenkantis sąvartynas Kazokiškėse dabar turi savą ritmą ir tvarką, o sąvartyno dugne esanti dujų surinkimo sistema pasitarnauja elektros gamyboje.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį imasi parlamentinės kontrolės dėl Zabieliškio sąvartyno.
