Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją šalies mastu dėl užsitęsusios sausros.
Sausra
241 straipsnių
Sausra – padėtis, kai tam tikro regiono atmosferoje ir dirvožemyje pastebimas didesnis nei statistiškai tikėtinas tam regionui vandens trūkumas.
Neišsipildžius valstiečių konstituciniam perversmui iš naujo ryškėja Lietuvos valstybės liberalumas. Lietuvos valstybė yra liberali griežtąja klasikine prasme – jos valdžia visų pirma veikia kaip įvairių grupių interesų balansavimo mechanizmas.
Sausra Indijoje paralyžiavo dalį šalies: dėl geriamo vandens kilo masinės riaušės, sulaikyta 550 (89)
Pietų Indijoje esančiame Čenajaus mieste milijonams žmonių ima trūkti vartoti tinkamo vandens. Miestas išgyvena didžiulę sausrą ir sparčiai sunkėjančią vandens krizę.
Dėl sausros patyrę nuostolių Lietuvos ūkininkai negali tikėtis kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES), nes tai draudiminis įvykis, sako žemės ūkio viceministras.
Žemdirbiams atstovaujančios asociacijos teigia, jog, šalyje įsivyravus karštam ir sausam orui, ūkininkams yra sunku praeiti visas procedūras, jog nebūtų pritaikytos nuobaudos.
Lietuvos ūkininkai, su nerimu žvelgiantys į saulėtą dangų, pradeda prisipažinti – žemės ūkį ištinkančios bėdos ne tik stichijos, bet ir mūsų pačių klaidų pasekmė.
Per karščius Lietuvoje išaugo vandens suvartojimas, todėl didmiesčių vandens tiekėjai prašo gyventojų jį vartoti atsakingai. Ypatingai nepasisekė Kaunui. Dalis kauniečių pasakojo, kad be normalaus vandens tiekimo vargsta jau daugiau nei dvi savaites – vanduo dingsta vakarais ir rytais, ilgiausiai jo...
Rajone prasidėjusi šienapjūtė ūkininkų nedžiugina – žolė menka, todėl ir gerų pašarų nebus, o kepinanti saulė nežada ir geresnio atolo.
Žemės ūkio ministerija kompensuos žemdirbiams dėl 2018 m. sausros patirtus nuostolius. Kompensacijoms skirta 8,5 mln. eurų. Jos bus pradėtos mokėti liepos mėnesį.
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį rinkosi į dar vieną posėdį aptarti sausros padarinių Lietuvos žemės ūkiui. Pasak žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, situacija kol kas sudėtinga, nes vyksta klimatinė sausra, tačiau ekstremali padėtis nėra paskelbta.
Birželio pradžioje Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio paskirties žemės agrarinės būklės vertinimo komisija, kurioje dalyvauja ir Žemės ūkio skyriaus specialistai pradėjo vertinti pavasarinių šalnų ir sausros padarytas žalas.
Varėnos valdžia dėl sausros rajone paskelbė ekstremalią padėtį.
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienio posėdyje aptars žemės ūkyje susidariusią situaciją dėl sausros.
Izoliuota Šiaurės Korėja, jos pačios duomenimis, kenčia didžiausią sausrą per daugiau kaip 100 metų. Nuo sausio iki gegužės vidurio šalyje iškrito vidutiniškai 56,3 milimetrų lietaus ar sniego - tai yra mažiausias kritulių kiekis nuo 1917 metų, penktadienį rašo oficialus laikraštis „Rodong Sinmun“, ...
Nors Lietuvoje laukai virtę dulkėmis, žūsta pasėliai, tačiau oficialiai sausra neskelbiama, o diskusijos kodėl taip nutiko jau persikėlė į politinį lygmenį.
Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta, kaip galima ūkininkams padėti užklupus sausrai.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išmokės 8,5 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams, nukentėjusiems nuo praėjusių metų sausros. Tačiau lėšos jiems paimtos iš paramos, skirtos karvių ir bulių laikytojams.
Žemdirbiai susirūpinę ne juokais – treti metai iš eilės sulaukia rimtų išbandymų: užpernai skendę, pernai džiūvę, šiemet Lietuvos laukai vėl dulka, nesulaukdami rimtesnio lietaus.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia, kad bus ieškoma galimybių, kaip padėti sodininkams, kuriems šalna padarė nuostolių.
Šaltas pavasaris ir drėgmės stygius nedžiugina ne tik ūkininkų, bet ir kitų rajono gyventojų. Štai socialiniame tinkle „Facebook“ verda debatai, kaip palengvinti prie neasfaltuotų kelių įsikūrusių žmonių dalią.