Saulius Vagonis

Lietuvoje didelių prekybos centrų ir kitų vietų apsipirkti lyginant su kitomis šalimis yra nedaug, rodo tyrimas.

Nors daugiausiai ploto prekybos centrai užima Lietuvoje, tikrasis tokių patalpų lyderis Baltijos šalyse yra Estija, kur 1 tūkst. gyventojų tenka 751 kvadratinis metras – vos ne dvigubai daugiau nei Latvijoje.

Kasmetinis gyventojų nutekėjimas svetur įtakos nekilnojamojo turto rinkos plėtrai neturi. Didžiuosiuose miestuose auga ir jo pasiūla, ir paklausa. Tačiau pirkimą ir pardavimą Vilniuje pagyvina vidinė žmonių migracija šalyje.

Kasmetis gyventojų nutekėjimas svetur įtakos nekilnojamojo turto rinkos plėtrai neturi: didžiuosiuose miestuose auga ir jo pasiūla, ir paklausa. Vilniuje būsto pirkimą ir pardavimą pagyvina vidinė žmonių migracija šalyje.

Ilgą laiką apie užsienyje lietuvių turimą nekilnojamąjį turtą (NT) valstybės institucijos galėjo žinoti tik tiek, kiek jai pranešdavo patys savininkai arba kiek pradėjus pavienį tyrimą informuodavo kitų šalių kolegos.

Po nemalonios paskutinės krizės Vilnius vėl pasipuošė ekonomikos atsigavimą simbolizuojančiais aukštaūgiais kranais.

Praėję metai buvo pozityvūs šalies būsto rinkai. Svarbiausias veiksnys buvo ir po euro įvedimo išsilaikęs aukštas būsto rinkos aktyvumas, kuris ir lėmė tolimesnį būsto kainų augimą. Nemaža dalis rinkos dalyvių metų pradžioje buvo išgąsdinti itin sparčiai augančių naujų butų statybų sostinėje ir net ...

Didesniems prekybos centrams – mokestis nuo apyvartos, bankams – nuo valdomo turto, o į biudžetą surinkti pinigai – naujoms išmokoms už vaikus. Tokie prieštaringai vertinami naujos Lenkijos valdžios užmojai jau skinasi kelią parlamente.

Kaune vienas po kito dygstant mažiems (apie 50 kv. m) namukams panašaus dydžio, naujos statybos būstas siūlomas ir Vilniuje.

Vilniuje prabangus nekilnojamasis turtas (NT) yra pigiausias Baltijos šalyse, to priežastis – Lietuvos sostinė pirkėjams iš užsienio nėra tiek įdomi, kiek Ryga ar Talinas.

Lietuvos vyriausybės pastangos pritraukti užsienio paslaugų centrus į Lietuvą įsuko karuselę.

Nuo lapkričio įsigalioja Lietuvos banko priimti Atsakingojo skolinimosi nuostatai, pagal kuriuos ilgiausias būsto paskolos laikotarpis trumpėja nuo 40 iki 30 metų, o bankams siūloma neduoti paskolos, jeigu skolos gavėjas negalėtų jos išsimokėti palūkanų normai pakilus iki 5 proc.

Lietuvoje nugriaudėjęs Kamšos draustinio statybų skandalas toli gražu nesibaigia. Statybų projekto vystytojai GRYNAS.lt pripažino nesitrauksiantys ir planuoja naujas statybas.

Trečiasis 2015 metų ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje buvo itin aktyvus. Tikėtina, kad šie metai bus vieni aktyviausių Lietuvos būsto rinkoje, tačiau vargu ar pralenks 2014 metų būsto rinkos aktyvumo rodiklius, rašoma „Ober-Haus“ pranešime spaudai.

Nors šių metų trečiąjį ketvirtį naujų butų pardavimai krito dešimtadaliu, nekilnojamojo turto vystytojai ir ekspertai išlieka optimistiški – rezultatas geresnis nei pernai metais tuo pačiu laikotarpiu.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje pavijo prieškrizinį lygį: per metus jos padidėjo daugiau nei 20 proc. Nors nekilnojamojo turto (NT) specialistai sako, kad tokio pabrangimo didmiesčiuose nejaučia, statistikai mato kitaip.

Per rugsėjį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) kilo 0,2 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių – 1,4 proc., pranešime spaudai skelbia „Ober-Haus“.

Vilniuje kaip „VP grupės“ akcininkų kvartalas išgarsėjusi Laurų gatvės gyvenvietė neišvengė pokyčių: dalis prabangių namų jau parduota, dalis pirkėjams siūloma viešai ar už uždarų durų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,6 proc., skelbiama bendrovės pranešime spaudai.

Sostinės Senamiestyje, Gaono gatvėje, parduodamas apleistas, bet įspūdingas pastatas. Tai yra vienas brangiausių nekilnojamojo turto (NT) objektų sostinėje: kuo ir kada jis gali virsti - prognozuoja NT specialistai.