Saulės sistema

Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą. Netrukus po to, kai prieš daugiau nei 4,5 mlrd. metų susiformavo planetos, mūsų kosminė kaimynystė buvo labai chaotiška vieta. Link vidinės Saulės sistemos bangomis keliavo kometos, asteroidai ir net protoplanetos. Kai kurie jų pakeliui atsitrenkdavo ...

Mūsų planeta yra didesnės struktūros – Saulės sistemos – dalis, ją formuoja ir jos stabilumą užtikrina gravitacija. Mūsų Saulės sistema gravitaciškai susijusi su Paukščių tako galaktika, o taip pat su šimtais milijonų kitų Saulės sistemų. Ir mūsų galaktika yra dalis didesnės struktūros, o ją formuoj...

Šiemet minimas astronautų išsilaipinimo Mėnulyje jubiliejus gerokai užgožė kitą svarbią sukaktį. Prieš 25-erius metus, 1994-ųjų liepos 16-22 dienomis, į Jupiterį nukrito kometos Shoemaker-Levy 9 fragmentai. Tai buvo pirmasis tiesiogiai žmonių stebėtas dviejų kosminių kūnų susidūrimas. Šis įvykis ne ...

2015 metais Davidui Hole sekėsi: apsiginklavęs metalo detektoriumi, vaikštinėjo Nacionaliniame Meriboro parke Australijoje. Vyras aptiko kai ką neįprasto – labai sunkią, atrodytų, raudono atspalvio uolieną, gulinčią geltoname molyje.

Japonijos zondas, pasiųstas paimti mėginių iš tolimo asteroido, ketvirtadienį sėkmingai nusileido ant šio dangaus kūno, pranešė japonų kosmoso agentūra.

JAV planetologė Elizabeth Turtle birželio 26-ąją labai nudžiugo, sulaukusi skambučio iš NASA – tyrėjai buvo pranešta, kad buvo suteiktas leidimas įgyvendinti jos projektą pasiųsti bepilotę skraidyklę į Saturno didžiausią palydovą Titaną ir kad jam suteiktas beveik milijardo dolerių finansavimas.

Naujų egzoplanetų atradimai dabar jau nieko nestebina. Bet tarp daugybės pranešimų kartais pasitaiko išskirtinių. Neseniai paskelbta apie dviejų daugmaž Žemės masės planetų atradimą prie netolimos žvaigždės-nykštukės.

Saulės sistemos planetos išsidėsčiusios labai tvarkingai: keturios uolinės arti Saulės, keturios milžinės – toliau.

Ties Plutono pusiauju esančios Sputniko lygumos paviršius gerokai skiriasi nuo likusios nykštukinės planetos dalies – jis yra lygesnis ir žemesnis. Šias savybes gali paaiškinti popaviršinis vandenynas, juosiantis visą Plutoną.

Gyvybės paieškos už Žemės ribų intriguoja beveik kiekvieną mūsų planetos gyventoją. Gyvybės atradimas kitame dangaus kūne būtų bene didžiausias žmonijos pasiekimas ir galimai pakeistų gyvybės suvokimo ribas. Tačiau kur ieškoti? Nuo ko pradėti?

„Planeta yra proto lopšys, tačiau negalima amžinai gyventi lopšyje“, – dar XX amžiaus pradžioje rašė Konstantinas Ciolkovskis. Dabar mokslininkai vis dažniau kalba, kad anksčiau ar vėliau žmonėms teks palikti Žemę ir leistis į naujų namų paieškas.

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras prielaidas, kaip tos kitos gyvybės formos galėtų atrodyti bei kokius technologinius pėdsakus galėtų palikti po savęs.

Plutono nuplanetinimas – skaudi tema ir astronomai stengiasi kompensuoti šią netektį gerokai didesniu objektu – Devintąja planeta. Panašu, jiems sekasi neblogai ir labai tikėtina, jau per artimiausius dešimt metų astronomijos vadovėlius teks perrašyti vėl.

NASA zondas „New Horizons“ sėkmingai praskrido pro asteroidą „Ultima Thule“ ir sėkmingai perdavė pirmuosius duomenis. Duomenys, skrisdami šviesos greičiu, iki mūsų planetos keliavo daugiau nei šešias valandas. O ir duomenų perdavimo sparta yra, šiandieniniais mastais, nykstamai maža – vos 1–2 kilobi...

Gyvenimas juda į priekį nesustodamas, kosminiai atradimai ir išradimai – taip pat. Besibaigiančiais metais būta visko: naujų skrydžių ir teleskopų, naujų atradimų iš senų duomenų, senų teorijų patvirtinimo ir paneigimo, ir dar daug ko.

Mokslininkai mūsų Saulės sistemos pakraštyje aptiko paslaptingą ir tolimą objektą.

2005 metais Japonijos zondas „Hayabusa“ lankėsi asteroide 25143 Itokava. Nusileidęs ant paviršiaus, jis paėmė keletą uolienų mėginių ir 2010 metais parskraidino juos į Žemę.

Šiuo metu neabejojama, kad Mėnulis susiformavo, kai į Žemę pataikė maždaug Marso dydžio kūnas Tėja.

Šią vasarą NASA paleis Parker Solar Probe (PSP) zondą į kelionę link Saulės, giliau į Saulės atmosferą, nei bet kuri ankstesnė misija. Jei atstumą tarp Žemės ir Saulės įsivaizduotume kaip metro ilgio lazdą, PSP nuo Saulės paviršiaus būtų nutolusi vienuolika centimetrų.

Daugiau nei dvejus metus vis kalbama apie Saulės sistemos pakraščiuose galimai egzistuojančią didelę planetą. Jos egzistavimo įrodymas yra keistos įvairių mažų Kuiperio žiedo, esančio už Neptūno, objektų orbitos, kurių paaiškinti kitais žinomais mechanizmais, nei masyvios planetos gravitacijos sukel...