8 straipsnių
Rytas Stalnionis – komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistas.
Iki 2008-ųjų naujo nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje siūlė maždaug 40 kv. m vieno kambario, 40–70 kv. m dviejų, 70–90 kv. m trijų ir 90–120 kv. m keturių kambarių butus. Tuo metu vidutinis naujos statybos būsto plotas siekė net apie 65 kv. m, o pirkėjai galėjo įsigyti itin erdvius būstus. Tie ...
Sostinėje jau kurį laiką darosi ankšta. Sparčiai mažėja naujų sklypų nekilnojamojo turto (NT) statyboms. Šiuo metu Vilniuje planuojami 207 gyvenamieji projektai, kuriuose per ateinančius kelerius metus rinkoje bus pasiūlyti beveik 8,5 tūkst. naujų būstų.
Naujų objektų Kaune statybas akylai sekantys kauniečiai pastebi, kad projektai Kaune linkę „aukštėti“. Portalo „Kas vyksta Kaune“ dėmesio centre – du pastatai Kauno senamiestyje, du – Vienybės aikštėje ir vienas – Ąžuolyno prieigose.
Pagal galiojančius įstatymus, mokantiems „Sodros“ įmokas priklauso nustatytos išmokos. Jų gavėjai nustatytais atvejais laikomi apdraustais valstybės.
„Pasitikrinkite! Ar nesate skolingas už privalomąjį sveikatos draudimą“, – toks plakatas yra bene pirmas dalykas, kurį pamato Lietuvoje iš lėktuvo išlipę emigrantai.
„Sodrai“ susirūpinus smulkiųjų verslininkų pensija, jiems toks dėmesys kainavo perpus sunkesnę mokesčių naštą. Taip pat pabrango ir patys verslo liudijimai.
Šiuo metu užtenka pasirašyti darbo sutartį ir apie tai pranešus „Sodrai“ gyventojai laikomi apdraustais – net jei įmokos už juos nemokamos ir kiti duomenys neteikiami. Nuo liepos ši tvarka keičiasi ir dėl to keli tūkstančiai darbuotojų gali netekti draustumo.
Lietuvos socialinės apsaugos sistema yra tokia sudėtinga, kad net ir joje dirbantys specialistai turbūt ne visada gerai žino kas ir už ką gali gauti pašalpų. Vienas absurdiškiausių to pavyzdžių – žmogus gali atsidurti padėtyje, kai reikia spręsti: dar šiek tiek nutukti ar negauti netekto darbingumo ...
