446 straipsnių
Mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius ir taupyti gamtinius bei energetinius išteklius galima rūšiuojant atliekas. Geriausios kokybės perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos gaunamos, jeigu atliekos išrūšiuojamos jų susidarymo vietoje – namuose. Rūšiuojant atliekas svarbu iš bendro atliekų srauto atskirti ne tik antrines žaliavas (popierių, stiklą, plastikus, metalus), bet ir pavojingas, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito ir žaliąsias atliekas.
Vaikystėje daug laiko praleidusios gamtoje, senelių sodybose šalia ežerų ir miškų, tvarios gyvensenos mieste puoselėtojos Miglė Makuškaitė ir Laura Prievelytė-Juknė sako, kad ryšys su gamta išliko stiprus ir atsikėlus gyventi į Vilnių. Kelerius metus ieškojusios sprendimų, kaip butuose gyventi tvari...
Talino miesto valdžia priėmė sprendimą – nuo šių metų spalio viešų renginių metu nebenaudoti vienkartinių plastikinių indų bei nedepozitinių butelių ir skardinių. Taip pat numatyta viešų renginių metu užtikrinti galimybę žmonėms rūšiuoti visose atliekų surinkimo vietose. Šių pasikeitimų tikslas – ma...
Rūšiuoti atliekas, prikelti daiktą antram gyvenimui, vengti plastiko ar aplenkti greitosios mados parduotuves – kasdienių įpročių praktikos, kuriomis dalijasi aktoriai Dominykas Vaitiekūnas ir Kristina Savickytė bei muzikantas Jurgis Didžiulis. Anot jų, kai sąmoningai galvoji apie tai, ką paliksi at...
Lauren Singer – Brukline gyvenanti aplinkosaugininkė, kuri pakeisti savo kasdienybę bei gyventi pagal „Zero waste” filosofiją nusprendė dar 2012-aisiais, kai neapsikentė į paskaitas ateinančio grupės draugo. Pastarasis savo pietus atsinešdavo plastikiniame vienkartiniame maišelyje, kurį kaskart, tru...
„Namai be atliekų” – pasaulyje tai bestseleriu tapusi knyga, kurios autorė – viena žinomiausių beatliekės filosofijos „Zero waste” pradininkė Bea Johnson. Pernai ši knyga buvo išversta į lietuvių kalbą ir pasiekė mūsų knygynus. Knygą vertė Milos Monk slapyvardžiu pasivadinusi vertėja Liudmila Monkev...
Plastikas – žodis, kuris pastaruoju metu yra įgavęs neigiamą reikšmę. Ir ne be reikalo – vidutiniškai vienas europietis per metus sunaudoja apie 200 plastikinių maišelių, vidutiniškai vienam lietuviui tenka apie 20 kg pakuočių atliekų. Iš jų perdirbama apie pusė, o likusieji 10 kg plastikinių atliek...
2017-aisiais metais, remiantis Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos pateikiamais duomenimis, komunalinių atliekų tvarkymas vienam namų ūkiui šalyje vidutiniškai kainavo kiek daugiau nei 50 eurų per metus. Nors tai yra bene 3 kartus mažiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, o ...
Prieš daugiau nei dešimtmetį JAV, Kalifornijoje su šeima gyvenanti prancūzė Bea Johnson nusprendė pakeisti savo gyvenimą – gyventi taip, kad namuose susidarytų kuo mažiau atliekų. Johnsonams pavyko laikytis šio pažado – 2017-aisiais šeimos ūkyje susikaupusios šiukšlės tilpo į vieno litro stiklainį.
Sparčiai augantis žmonių vartojimas yra pagrindinė mažėjančių žemės išteklių ir jos taršos priežastis, tačiau mūsų įpročiai nėra draugiški aplinkai. Dažnai nė nesusimąstome, jog rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo.
Susiformavusi prieš kiek daugiau nei 20 metų, šiandien „Zero waste” (liet. beatliekė) filosofija visame pasaulyje pamažu įgauna pagreitį. Perdirbimas, pernaudojimas ar paprasčiausias vengimas – tai trys pagrindinės taisyklės, kurių laikosi šios tvarios filosofijos sekėjai. DELFI pradeda publikacijų ...
Praėjusieji metai buvo gana gausūs svarbių Europai sprendimų, dėl kurių nė viena Europos Sąjungos valstybė neišvengs permainų. Vienas pagrindinių Europos Komisijos nutarimų – naujos atliekų tvarkymo teisės normos bei Europos Plastiko strategija.
Aplinką tausojančio gyvenimo būdo tendencijos dinamiškai keičiasi ir kone kasdien pildosi vis naujomis. Tuo tarpu „Golden Parazyth“ vokalistas Giedrius Širka ekologijos principus kasdien taiko jau daugiau nei penkiolika metų. Artimiausiuose dainininko planuose – 100 kv. m. ploto namo iš tvarių medži...
Nuo šių metų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turėjo sudaryti galimybę asmenims atskirai išmesti surūšiuotas bioskaidžias ir maisto atliekas. DELFI domisi, kaip sekasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio bei Alytaus miestams įgyvendin...
Ar teko matyti žmogų, parduotuvėje vaisius kraunantį į savo atsineštą medžiaginį maišelį? O ar teko matyti žmogų, kuris, kavinėje užsisakęs kokteilį, išsitraukia metalinį šiaudelį? Galbūt šiandien kai kam tai dar pasirodytų neįprasta, tačiau „Zero waste“ judėjimo, propaguojančio gyvenimą be atliekų,...
Kad rūšiuoti svarbu ir reikalinga, turbūt sutiks kiekvienas, tačiau realybėje rūšiuoja mažiau nei pusė šalies gyventojų. Jei tiksliau – pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ interneto svetainėje nurodoma, kad atliekas rūšiuoja 42 proc. lietuvių. Kodėl nerūšiuojantys žmonės, net i...
Kaip skelbiama pranešime spaudai, šiemet Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuota studija atskleidė: kad ir kokia būtų saugi ir patogi elektros ir elektronikos įranga, tačiau netinkamai laikomos, neteisingai tvarkomos jos atliekos gali būti labai pavojingos tiek žmogui, tiek ir gamtai.
Seni vadovėliai, prabėgusių metų kalendorius, nebenešiojama suknelė ar skardinės – skamba neįprastai, tačiau būtent šios niekam nebereikalingos medžiagos šiemet tapo jaukiais kalėdiniais papuošimais Vilniaus Senvagės gimnazijoje.
Žaislų rinkos vertė pasaulyje pernai pasiekė 89 mlrd. JAV dolerių, nes kasmet didėjantį pardavimą skatina mažėjančios žaislų kainos. Belaukiant Kalėdų, žaislų paklausa dar labiau išauga. Kodėl būtina rūšiuoti nereikalingus žaislus?
Kiekvieno žmogaus namuose atsiranda nepanaudojamų ar pasibaigusio galiojimo vaistų. Lietuvos įstatymai reglamentuoja, kad vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus. Vis tik kalbinti ekspertai pripažįsta, kad nors žmonių sąmoningumas didėja, tačiau vis dar did...
Prieš 20 metų atliekas rūšiuojantis žmogus neretam lietuviui atrodė kiek neįprastai. Šiandien toks aplinkos saugojimo būdas tampa vis didesnės dalies žmonių kasdienybe. Tiek specialistai, tiek atliekas rūšiuojantys gyventojai vieningi – atliekų kultūra Lietuvoje įgauna pagreitį.
