Šeštadienio pavakarę Vilniaus centre skambėjo nevienareikšmiškai vertinamas šūkis „Lietuva – lietuviams!“ – vyko kasmetinės tautininkų eitynės. Visgi, šiais metais į vadinamąsias „Kovo 11-osios Patriotinės Eitynės“ susirinko palyginus mažas kiekis dalyvių – nors 2022 metais žygiavo apie 200 asmenų, ...
Romualdas Ozolas
92 straipsnių
Romualdas Ozolas (1939 m. sausio 31 d. Joniškėlyje, Pasvalio rajone – 2015 m. balandžio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, pedagogas, redaktorius, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.
Žmogus, kurio pavardę per Vasario 16-ąją skandavo pasipiktinusi minia: turėjo užimti Landsbergio vietą (13)
Idėjinis nepriklausomybės lyderis, valstybės kūrėjas, Sąjūdžio juodadarbis ir smegenys – tai tik keli skambūs epitetai, kuriais apibūdinamas filosofas Romualdas Ozolas. Jis neabejotinai buvo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos atgimimo istorijoje.
Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas po Vasario 16-osios minėjimų sako dabartinę priešpriešą visuomenėje vertinantis kaip vieną švelniausių per 30 metų.
Politologas apie Ozolo ir Landsbergio santykius: profesorius ne visai sąžiningai atsakė į klausimą (199)
Politologas Algimantas Jankauskas mano, jog patikinęs, kad su Romualdu Ozolu buvo ne priešai, o bendražygiai, profesorius Vytautas Landsbergis ne visai sąžiningai atsakė į klausimą apie jųdviejų santykius. A. Jankausko teigimu, nuo pat Sąjūdžio pradžios buvo aiškios dvi linijos – R. Ozolo ir V. Land...
Po balkonu skanduodami Ozolo pavardę „maršistai“ Landsbergiui bandė priminti nemalonią istoriją (22)
Švenčiant Vasario 16-ąją „Lietuvos šeimų maršo“ atstovai po Vilnių nešiojosi plakatus su Romualdo Ozolo atvaizdu, o profesoriui Vytautui Landsbergiui sakant kalbą iš balkono Pilies gatvėje, skandavo R. Ozolo pavardę. Jie neslepia – V. Landsbergiui norėta priminti, kaip jis tapo „Sąjūdžio“ lyderiu. I...
Praėjusią savaitę projektas suteikti Vytautui Landsbergiui valstybės vadovo statusą sulaukė pirminio Seimo pritarimo, tad vėl bus svarstomas rudens sesijoje. Seimo susiskaidymas šiuo klausimu akivaizdus. Už projektą vieningai balsavo valdančioji dauguma, nepritarė ar susilaikė visi mažumos atstovai,...
Kazimiros Prunskienės vadovaujamos Vyriausybės sprendimas prieš pat Sausio 13 įvykius padidinti maisto prekių kainas visuomenėje sukėlė pasipiktinimo bangą ir tapo pretekstu demonstrantams būriuotis prie Aukščiausiosios Tarybos pastato.
Dėl Laisvės gynėjų dienai siūlomos rezoliucijos parlamentarai susiginčijo dar Seimo posėdžio pradžioje.
Kadaise tokiu pavadinimu brolis Vytautas, žinomas žurnalistas, sukūrė dokumentinį filmą. Jį norintys dar gali susirasti internete („Youtube“). Žiūrovai šį filmą laikas nuo laiko vis iškelia į socialinius tinklus, ir kadangi jau yra ne viena taip išplatinta kopija, tai manau, kad jį peržiūrėjo virš 1...
Prie Kazimiros Danutės Prunskienės vardo klijuojama daug pravardžių – vienas jų ji pasirinko pati, kaip kad Gintarinė ledi ar Šatrijos Ragana, kitas lėmė priimti sprendimai. Visos jos atspindi skirtingus politikės gyvenimo tarpsnius, kuriuos nėra lengva sudėlioti į vientisą paveikslą.
Žmogus, turėjęs užimti Landsbergio vietą: didžiausias gyvenimo nuopuolis ir mįslinga sūnaus mirtis (564)
Idėjinis nepriklausomybės lyderis, valstybės kūrėjas, Sąjūdžio juodadarbis ir smegenys – tai tik keli skambūs epitetai, kuriais apibūdinamas filosofas Romualdas Ozolas. Jis neabejotinai buvo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos atgimimo istorijoje.
Paradoksalu, tačiau pasiekėme tokią istorinės raidos pakopą, kai Lietuvos valstybingumo idėjai išlaikyti reikia nemenkų valdžios ir visuomenės pastangų. Pasak Mečio Laurinkaus, „Lietuva išsivaikšto ne tik fiziškai, bet ir mintimis bei emocijomis valstybės atžvilgiu“.1
Vilniuje trečiadienį bus atidengta atminimo lenta vienam iš Sąjūdžio steigėjų, Kovo 11-osios Akto signatarui, filosofui Romualdui Ozolui.
Prisimename Baltijos kelią ir kitus Sąjūdžio renginius. Tačiau užmirštame, kokį svarbų vaidmenį tais laikais turėjo žiniasklaida. Jei ne „Sąjūdžio žinios“, „Atgimimas“ bei kiti vietiniai Sąjūdžio leidiniai, vargu ar daugelis renginių būtų įvykę iš viso.
Didžiausias mūsų pralaimėjimas per 30 metų, praėjusių po Baltijos kelio, yra tai, kad tapome barbarais svarbiausių idėjų, be kurių neįmanoma tikra politika, srityje.
Internetiniame respublikos puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando Kauzono straipsnį „Manto Adomėno nokdaunai lietuvių kalbai“, susimąsčiau, kodėl ne tik jis, bet ir daugelis kitų, net vadinamųjų humanitarų (tarp jų kalbininkų), laisvi būdami, taip greitai pamiršo praei...
Antradienį Seimo plenariniame posėdyje bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Romualdo Ozolo 80-osios gimimo metinės ir Pranciškaus Tupiko 90-osios gimimo metinės.
Nepartinis kandidatas į prezidentus Arvydas Juozatis akcentuoja, kad prezidentas turėtų būti aktyvus ir vidaus politikoje, nes, jo teigimu, vidaus politika yra užsienio politikos pagrindas. Savo ruožtu jis siūlo naujas idėjas Lietuvai – prezidento prerogatyvą skirti švietimo, mokslo ir sporto minist...
Romualdas Ozolas (1939 01 31 – 2015 04 06) – politikas ir filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio steigėjas ir ideologas, pirmojo nepriklausomo savaitraščio „Atgimimas“ steigėjas ir leidėjas, pirmosios Vyriausybės vicepremjeras, Centro judėjimo ir partijos iniciatorius ir ideologas, vi...
Aklas pasimatymas su kandidatu: Juozaitis nelaikė baigiamųjų egzaminų ir studijavo su Grybauskaite (445)
Kandidatus į prezidentus dauguma žinome iš naujienų ar televizijos laidų, kur jie pasitempę ir kostiumuoti paprastai rimtai atsako į sudėtingus klausimus. Tačiau ko jų paklaustumėte, jeigu turėtumėte galimybę susitikti prie puodelio kavos? Aklas pasimatymas su kandidatu yra DELFI interviu ciklas, ku...