Archeologų ir antropologų darbais įrodyta, kad artritas žemėje egzistuoja nuo tada, kai gyvos būtybės įgavo tvirtą kaulinį skeletą.
Rimantas Jankauskas
33 straipsnių
Detaliai paskaičiavo, kiek ir kam minučių per parą skiria lietuviai: anksčiau žmonės elgėsi kardinaliai kitaip (11)
Ar kada nors susimastėte, kaip susiplanuojate vieną savo parą ir kiek minučių skiriate kiekvienam užsiėmimui? Portalas OurWorldData.org, remdamasis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis (angl. OECS), paskelbė, kaip atrodo skirtingų šalių gyventojų tipinė para.
Karantinas ir COVID-19 – du šių dienų topai. Jie kaip skalpelis skrodžia mūsų visuomenės kūną ir atveria vaizdą, kuris gali ir nepatikti.
Daugelis naujos kartos vaistų ir vakcinų sukurtos ar/ir kuriamos, naudojant pasaulio biobankuose sukauptą biologinę medžiagą. Čia gimsta projektai naujoms vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo strategijoms kurti, taip pat – biožymenų, vaistų taikinių tyrimui. 2017 m. Nacionalinio vėžio instituto...
Lapkričio 14 d., likus savaitei iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujos muziejaus išleistos knygos „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pristatymą.
Vilniaus universitete (VU) jau antrus metus už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus suteikiamas išskirtinio profesoriaus statusas. Šiemet šiam tikslui sudaryta komisija ir tarptautiniai ekspertai išskirtinį statusą rekomendavo suteikti Vladislavui Fominui (VU Kauno fakultetas), Gediminui J...
Pasirašyta Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartis, kurios įgyvendinime dalyvaus 25-ios įmonės, valstybės ir mokslo institucijos bei kitos organizacijos. Kaip skelbiama atsiųstame pranešime spaudai, sutelkę žinias ir patirtį iš skirtingų sričių, klasterio nariai ketina bendradarbi...
Sensacingi archeologų atradimai Gedimino kalne; naujausi neginčijami antropologų ir genetikų įrodymai, iš kur ir kada atkeliavo lietuvių protėviai; Marijos Gimbutienės teisybė ir kaip maro sukėlėjų genetiniai tyrimai atskleidžia žmonių migracijos ypatumus.
Maro ir raupų sukėlėjų genomai liudija labai įdomius ir netikėtus faktus apie žmonijos istoriją. Apie tai pasakojo antropologas, biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto vicerektorius prof. Rimantas Jankauskas.
Ar išties Gedimino kalne rasti 1863-1864 m. sukilimo vadų palaikai? Kokiomis aplinkybėmis jie buvo nužudyti? Ką apie rastą palaidojimą sako mokslininkai? Kita intriga susijusi su paslaptingąja Vilniaus istorija – ar pavyks žurnalistui Ignui Krupavičiui įveikti istorinį iššūkį?
Lietuvos mokslininkai baigia tyrimus ir dar šiemet tikisi paskelbti, kad ant Gedimino kalno Vilniuje vieni iš rastų palaikų priklauso 1863 metų sukilimo vadui Zigmantui Sierakauskui.
Vilniuje, ant Gedimino kalno, archeologai, tikėtina, aptiko abiejų garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikus.
Jeigu Europos žemėlapis būtų perpaišytas pagal mokslininkų nustatytas specifines DNR grupes, jis atrodytų visiškai kitaip. Tačiau ką mums sako pagal žmonių Y-DNR – specifinių Y chromosomos nukleotidų sekų skirtumus sudarytas žemėlapis?
Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, rastus palaikus tiriantys mokslininkai nustatė mirusiųjų amžių. Vilniaus universiteto antropologų teigimu, sausio mėnesį rastoje kapavietėje palaidoti 18-25 metų vyrai.
Lietuvos mokslininkai tikisi iki vasaros patikrinti archeologų prielaidą, kad Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, rasti 1863 – 1864 metų sukilimo dalyvių palaikai, tarp jų – sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.
Baigėsi keturis mėnesius Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre veikusi Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) paroda „Accelerating Science“.
Liepą į kosmosą pakils antrasis Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir VU pradedančiosios įmonės UAB „NanoAvionika“ su partneriais baigiamas konstruoti palydovas „LituanicaSAT-2“.
Lietuva turi potencialo tapti naująja Šveicarija, bet novatoriškos valstybės titulu galėsime didžiuotis tik pakeitę požiūrį į mokslą. Tiesa, neretai pirštais baksnojantieji į trūkumus pamiršta pasiūlyti problemų sprendimo būdų. Tačiau ne šįkart.
Penktadienį Vilniaus universitete viešėjo Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai Sascha Schmelingas, Charlesas Henri Denarie ir greitintuvų ir technologijų direktorius Frédérickas Bordry, rašoma pranešime spaudai.