Renata Saulytė

Šiemet šventinis laikotarpis bus ilgesnis: Kūčių ir Kalėdų šventei pasibaigus iškart prasidės savaitgalis – laukia penkios šventinės dienos iš eilės. Kokiose pramogose per šias šventines dienas pavyktų sudalyvauti?

Nors Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja, o kai kurie regionai tuštėja tiek dėl vidinės, tiek dėl išorinės emigracijos, prekybos tinklų atstovai neatsisako planų plėsti savo parduotuvių skaičių.

Kitąmet Lietuva prisijungs prie euro zonos, bet verslas prie pokyčių ruošiasi jau dabar ir samdo papildomų darbuotojų.

Nors metinė infliacija šalyje siekia vos 0,4 proc., kai kurios prekės per metus spėjo pabrangti daug daugiau.

Lapkričio pabaigoje vykęs išpardavimas „Akropolyje“ papiktino drabužių sau ir šeimai ieškojusią moterį: ji dėsto, kad iš pardavėjų prieš akciją girdėjo raginimų pirkti, nes per „Jamam“ prekės bus išimtos. Prekybininkai griežtai neigia šią informaciją ir tvirtina, kad jei prekių asortimentas iš tiesų...

Laikotarpis prieš Kalėdas ir Naujuosius metus daugeliui prekybininkų visada yra intensyviausias. Tačiau labiausiai per jį pasipelno specifines nišas užimantys verslininkai, kai apskritai Lietuvos ekonomikai prekybos padidėjimas nėra ypač svarbus.

Per Kalėdas ir Naujuosius metus gausesnį stalą planuojantys gyventojai greičiausiai jau skaičiuoja būsimą švenčių biudžetą.

Lietuvoje per metus visų prekybos tinklų klientų aptarnavimo kokybės lygis sumažėjo 7 procentiniais punktais, iki 82,1 proc., nustatė antrus metus iš eilės tyrimą bendrovė „Dive Lietuva“.

Prekybininkai jau gali skaičiuoti įvairių ekologinių kampanijų rezultatus – gyventojai pastebimai mažiau naudoja plastikinių maišelių.

Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos, šiemet dėl pieno produktų kokybės ir ženklinimo gauta  per 140 skundų, trečdalis jų – pagrįsti. Vartotojų teisių gynimo organizacijos siūlo įvesti aiškesnę produktų ženklinimo sistemą.

Tarp šį rudenį brangusių prekių ypač krenta į akis vos ne dvigubai brangę kai kurie riešutai.

Per metus vidutiniškai prancūzas suvalgo 25,9 kg sūrio, tuo metu lietuvis – 20,1 kg. Tačiau tokio kiekio pakanka, kad Lietuva patektų į daugiausia sūrio valgančių šalių dešimtuką.

Iki euro įvedimo likus mažiau nei dviem mėnesiams, didieji prekybos centrai jau ėmė mokyti darbuotojus. Pardavėjai ir kasininkai mokomi ne tik atpažinti naująją valiutą, bet ir suvaldyti galimas konfliktines situacijas.

Rusijoje ir Baltarusijoje prekybininkai jau sulaukė žinių apie prastesnį grikių derlių – dėl to jie turėtų brangti.

Įpratusiems rytą biure pradėti puodeliu kavos iš mokamo aparato kelias pirmąsias 2015 metų dienas gali tekti pakentėti be jo. Karštųjų gėrimų automatus administruojančios bendrovės priverstos į jų perprogramavimą investuoti tūkstančius ir perspėja, kad pereinant nuo lito prie euro pakeisti visų gryn...

Dėl afrikinio kliaulių maro virš kiaulininkystės pakibus Damoklo kardui Lietuvoje ūkininkams siūloma imtis kitų gyvulininkystės rūšių. Viena iš alternatyvų – avininkystė, tačiau ekspertai pastebi, kad aviena Lietuvoje itin nepopuliari, o ir lietuviškų avių vilna nelabai žavi pramonininkus.

Maisto prekybos tinklai klientams nuolat siūlo naujų produktų. Jų atstovai skaičiuoja, kad kas savaitę parduotuvių lentynas pasiekia dešimtys naujų maisto produktų, tačiau ne visiems pavyksta užkariauti lietuvių širdis.

Nuo kitų metų sausio Lietuvoje litą pakeis euras, dėl to norintys pasiimti prekių vežimėlį ar pasidėti daiktus daiktadėžėje su savimi turės nešiotis kitokius pinigus. Prekybininkai pasakoja, kaip ruošiasi permainoms.

Prekybininkai tikina, kad vis dažniau žmonės už pirkinius atsiskaito mokėjimo kortelėmis, pastebima ir kita tendencija – mokėdami grynaisiais gyventojai labiau linkę atsikratyti monetomis. Prekybininkai visus šiuos pirkėjų įpročių pokyčius linkę sieti su artėjančiu euru.

Vieną didžiausių parduotuvių tinklų valdanti „Maxima“ apsisprendė investuoti į savitarnos kasas. Nors specialistai skaičiuoja, kad toks sprendimas – nepigus, prekybininkams jis tampa vis aktualesnis dėl nuolatinio darbuotojų stygiaus.