21 straipsnių
„Lietuva, tavo kaimas miršta“, – skelbia sostinės centre protestuojančių ūkininkų plakatai. Vyriausybei traktorių paradas padarė tokį įspūdį, kad daugumą ūkininkų reikalavimų ji pažadėjo patenkinti trečiąją protestų dieną. Ne tik dėl kuro akcizų, bet ir tuos, kurie bus pildomi Lietuvos gamtos sąskai...
2019 m.: „Nuo rugpjūčio „Lietuvos paštas“ apie atleidimą jau įspėjo 360 paštininkų“. 2020 m.: „Lietuvos paštas“ vasarį planuoja atleisti 84 darbuotojus.“ 2021 m.: „Lietuvos paštas sausio 12 d. informavo, kad kovo–balandžio mėn. atsisakys apie 380 darbo vietų“. 2022 m.: „Valstybės valdomas Lietuvos p...
Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), kuris kasmet turėjo didėti, Medijų rėmimo fondui numatyta tik 5 mln. eurų. Gerbiamas ministre Simonai Kairy, juk reformuodamas fondą iš tribūnos sakėte, kad bus žymiai geriau ir finansavimas b...
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Parlamente džiaugiasi, kad ketvirtais, paskutiniais kadencijos metais, valdantieji prisiminė žmones ir pagaliau parengė „žmonių biudžetą, į žmonių gerovę nukreiptą biudžetą“.
Pavažiavus vos trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus, kurio gatvėse zuja naujutėlaičiai automobiliai, vaizdas akimirksniu pasikeičia 180-ies laipsnių kampu – vietoj ekonominio pakilimo ženklų matome ne ką kitą, o ekonominį nuosmukį ir skurdą. Žinoma, neteigiu, kad visi vilniečiai gyvena pasiturinčiai, n...
„Iki šiol vykdyta regioninė politika buvo labiau deklaratyvi“, – tai citata iš dabartinės Vyriausybės programos, kuri buvo patvirtinta 2020 m. pabaigoje.
Buvo tokie metai: šalyje sugriuvo ne vienas tiltas, žmonės per vieną valandą negalėdavo pasiekti jokio banko ir reikėdavo užsiimti eilę tam, kad galėtum stotis į eilę pas gydytoją. Tai – ne mėgstamo Ingridos Šimonytės rašytojo Jaroslavo Hašeko fantazija. Tai vyksta Lietuvoje.
Jei dar prieš gerą penketą metų jaunos poros sprendimas įsigyti būstą ir gyventi kaime būdavo palydėtas pritarimu, tai dabar gi būsite pavadintas mažų mažiausiai keistuoliu. Šiandien sprendimas gyventi regione prilygtų turtuolio nuotykių ieškojimui, siekiant patirti ekstremalių iššūkių.
Subsidiarumas iš esmės įprasmina krikščioniškosios demokratijos tikėjimą kiekvieno žmogaus gebėjimu tapti asmenybe, o ne vidutinybe. Paprastai tariant, šis principas reiškia, kad kiekvienas turime stengtis pats susidoroti su iššūkiais ir taip tobulėti, nes patys geriausiai žinome, ko mums reikia, o ...
Valstybė yra didžiausias darbdavys. Dauguma tokių darbo vietų yra sutelkta Vilniuje. Vieni eina politikų ir tarnautojų pareigas, kiti teikia paslaugas ligonių kasose, archyvuose, administruoja mokesčius, o treti dirba valstybinėse įmonėse: Lietuvos geležinkeliuose, Turto banke, pašte ir kitur. Visie...
Viena ranka glaudžia, kita – atstumia. Taip apibūdinčiau valdančiųjų griaunamą dar praėjusioje kadencijoje mūsų priimtą sprendimą paskatinti jaunimą gyventi regionuose.
Jei dar iki 2017 metų Lietuvoje gimusių kūdikių skaičius laikydavosi apie 30 tūkst. per metus, tai per pastaruosius penkerius metus šis skaičius drastiškai ritasi žemyn, o 2021 m. pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius šešiasdešimt metų. Tais metais Lietuvoje gimė vos daugiau nei 23 tūkst. naujagim...
Jaunimas, kuris, prisidengęs ūkininko pažymėjimu, ieško patogesnio būdo pasistatyti namus. Jaunimas, patikėjęs valstybės pažadu su parama įsikurti nuosavame būste regione. Jaunimas, kuris blaškosi tarp darbovietės didmiestyje ir namų kur nors rajone, kuriam valstybė ruošiasi griežtai nustatyti, kur ...
Nekilnojamojo turto kainos kyla, o jaunos šeimos yra pasmerktos gyventi pas tėvus, iš didmiesčių keltis į kaimus arba keliauti padirbėti į užsienį, nes jaunai šeimai su vaikais net ir išsinuomoti būstą dažnai tampa neįmanoma misija, kadangi nuomotojai tokių nuomininkų privengia.
Prieš septynerius metus, pradedant dabartinį planavimo laikotarpį, buvo sprendžiamos dvi Lietuvos regioninės politikos problemos: pirmoji – pastatyti nacionalinį stadioną už europinius pinigus; antroji – skirti savivaldybėms 15 proc. visos laikotarpio paramos valstybei europinių pinigų.
Deja, Baltosios knygos regionams ir žemės ūkiui gaivinti taip ir liko su gražiais tikslais stalčiuose gulėti. Tačiau visa tai tikrai įmanoma!
Vieno miesto ar kelių miestų šalis bei gyventojus prarandančios provincijos – su tokiais iššūkiais susiduria ne tik Lietuva. Kol vienose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad į kaimus investuoti nebeapsimoka, reikia skatinti miestų augimą, Lietuva ėmėsi tolygios plėtros idėjų.
Kaip traktuoti vidinę provincijos žmonių migraciją į didžiuosius Lietuvos miestus? Šiandieninė Vyriausybė ją traktuoja kaip džiugų nedarbo regionuose ir provincijoje problemos sprendimą. Tačiau, sudėjus vidinę migraciją ir masinę emigraciją iš Lietuvos, susiduriame su sodybų tuštėjimu, nustekenančiu...
Darbo užmokestis mažesnėse šalies apskrityse siekia vos 70 proc. sostinės Vilniaus atlyginimo dydžio, tai reiškia, kad regionuose žmonių pajamos trečdaliu mažesnės, o nedarbas net kelis kartus didesnis nei didmiesčiuose. Jei dar keletą metų tęsis tokia situacija, priartėsime prie grėsmingos socialin...
Vyriausybėje bręsta naujas Lietuvos apskričių reformos planas, kurio viena dalių – kritinio ekonominio dydžio ir specializuoti funkciniai regionai. Pagal šiuo metu svarstomą variantą, keturi regionai būtų suformuoti aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių traukos centrus.
