Egzomėnuliai – egzoplanetų palydovai – kol kas yra nagrinėjami tik teoriškai, nes praktiškai jų aptikti dar nepavyko.
Planeta
272 straipsnių
Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Kalbant apie egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai kaip vienas iš svarbiausių komponentų įvardijamas skystas vanduo planetos paviršiuje.
Vyksta paslaptingosios Devintosios planetos medžioklė ir vienas iš jos egzistavimo šalininkų tvirtina, kad kai kuriuos Saulės sistemos bruožus, būtų sunku paaiškinti jei neaptiktoji planeta neegzistuoja.
Mūsų planeta – išskirtinė ir nuostabi vieta gyventi. „Lonely Planet” parengtas neįprastų vietų sąrašas padės ją atrasti iš naujo.
Rugsėjo 1 dieną pro Žemę saugiai praskries didžiulis asteroidas „Florence“ – nuo mūsų planetos jį skirs maždaug 7 mln. kilometrų, arba maždaug 18 atstumų tarp Žemės ir Mėnulio.
2017 m. rugsėjo 1 dieną pro Žemę saugiai praskries didžiulis asteroidas „Florence“ – nuo mūsų planetos jį skirs maždaug 7 mln. kilometrų, arba maždaug 18 atstumų tarp Žemės ir Mėnulio.
Beveik prieš metus pasaulį apskriejo žinia, kad prie artimiausios mums žvaigždės Kentauro Proksimos yra planeta, dydžiu panaši į Žemę.
Planetos paviršiaus temperatūra labai priklauso nuo žvaigždės temperatūros, taigi norėdami tyrinėti ypatingai karštas planetas, turime jų ieškoti prie labai karštų žvaigždžių.
Marsas nuo Žemės skiriasi ne tik mase ir atmosferos tankiu, bet ir cheminių elementų izotopų santykiais. Tai byloja, kad planetos formavosi gana skirtingomis sąlygomis.
Dar 1993 metais, pakeliui į Jupiterį, zondas Galileo nufotografavo Žemę iš dviejų milijonų kilometrų nuotolio. Keliose nuotraukose aptikti keisti žybsniai, kurių paaiškinimo tuo metu rasti nepavyko.
Atrodo, kad planai gabenti Mėnulyje išgautus naudinguosius išteklius į orbitą patrankomis yra gana realistiška.
Beveik neabejotinai, gyvybės neatrado, bet ruošiamame NASA pranešime gali papasakoti šį tą įdomaus.
Pirmą kartą užfiksuota daugmaž Žemės dydžio egzoplanetos atmosfera, iki šiol šis dangaus kūnas jau turėjo „super Žemės“ sinonimą. Jos tyrimų rezultatai leidžia tikėtis, kad netrukus galėsime fiksuoti ir gyvybinėse zonose esančių planetų atmosferas.
Jau beveik mėnuo praėjo nuo NASA pranešimo apie septynių uolinių planetų atradimą prie vienos žvaigždės. Šios naujienos aptarimuose pasimetė kitas, irgi labai įdomus, panašiu metu padarytas atradimas apie planetų ir žvaigždžių sąveikas. Pirmą kartą buvo užfiksuoti žvaigždės pulsavimai, sukelti aplin...
Cassini zondo misija, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjusi Saturną, baigsis šių metų rugsėjį. Per praėjusį laiką padaryta daugybė atradimų, iš kurių vienas įdomiausių – Saturno metų laikų stebėjimas.
Nuo 2017 metų kovo 4 dienos grožio, harmonijos, estetikos planeta pakeitė judėjimo kryptį. Vietoj įprasto judėjimo į priekį, ji ims judėti atbulai. Tai tęsis iki balandžio 15 dienos.
Trečiadienį NASA paskelbė apie didelį atradimą: už Saulės sistemos ribų rastos 7 Žemės dydžio planetos, kurių 3 yra galimai tinkamoje gyventi zonoje. Tačiau intriguojančių, į Žemę panašių planetų yra ir daugiau, tiesa, ne tiek daug vienoje vietoje, kaip paskelbta vasario 22 d.
Šiuo metu Marso paviršius yra sausas, tačiau dažnai kalbama, kad po juo visai negiliai turėtų būti daug vandens ledo.
Už maždaug 1480 šviesmečių nuo Žemės, žvaigždė elgiasi taip, kaip astronomai niekada anksčiau nėra regėję. Kartkartėmis, atsitiktiniais laiko intervalais, jos šviesa sumažėja netgi 22 proc.
Kalba eina apie tą patį mįslingą 6 laipsnių pasvirimą. Tie 6 laipsniai – tai Saulės ašies posvyrio su ekliptikos plokštuma kampas.
