Planeta

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, trečiadienį pranešė mokslininkai.

Astronomai, ieškodami galimai gyvybei tinkamų planetų, paprastai koncentruojasi į planetas, panašias į Žemę. Tai yra uolinės planetos, dydžiu ir mase panašios į mūsiškę, kurių atstumas nuo žvaigždės patenka į gyvybinę zoną – jų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.

Planetos formuojasi dujų ir dulkių diskuose aplink žvaigždes. Dulkės juose po truputį limpa tarpusavyje, kol galiausiai suformuoja uolienas, o šios toliau grupuojasi veikiamos vis stiprėjančios savo pačių gravitacijos.

Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų. Neseniai atrastas pirmas egzomėnulis – egzoplanetos palydovas.

Naujų egzoplanetų aptikimai jau nieko nestebina. Visgi kartais randamos tokios planetos, kurias verta paminėti.

Daugelis planetų, mase ir spindulių panašių į Žemę, greičiausiai yra vandeniniai pasauliai – vandens jose yra bent dešimt kartų daugiau, nei mūsų planetoje.

Nors Žemės paviršių daugiausiai dengia vanduo, pagal masę jis sudaro vos apie 0,02 proc. mūsų planetos. Egzoplanetos gali gerokai skirtis – praeitą savaitę pristatytame tyrime teigiama, kad didžioji dalis superžemių gali būti vandeniniai pasauliai.

Jau rugpjūčio 17 dieną visuose Lietuvos kino teatruose startuoja itin smagi „Oskarą“ laimėjusių kino kūrėjų naujas darbas „Luisas ir ateiviai“.

Šiuo metu neabejojama, kad Mėnulis susiformavo, kai į Žemę pataikė maždaug Marso dydžio kūnas Tėja.

Pasak tarptautinės mokslininkų komandos, pasaulinė klimato šiltėjimo temperatūra gali būti dvigubai didesnė nei iki šiol rodė klimato modeliai. Jie taip pat teigia, kad dėl to jūros lygis gali pakilti iki šešių metrų ar net daugiau ir toks scenarijus yra labai tikėtinas net jei bus laikomasi Paryžia...

Astronomai gavo už 113,4 parsekų (370 šviesmečių) oranžinės nykštukės dulkių diske besiformuojančios planetos atvaizdą.

Dauguma egzoplanetų aptinkamos netiesiogiai – per poveikį, kurį jos daro savo žvaigždėms. Tiesiogiai nufotografuoti kol kas pavyksta tik labai toli nuo žvaigždės esančias planetas, kurios lieka matomos, pridengus žvaigždės šviesą skydu (koronografu).

Prieš 635-750 milijonų metų Žemė buvo užšalusi į sniego gniūžtę – ledynai pasiekė pusiaują ir visa gyvybė buvo įkaltinta polediniuose vandenynuose.

Sekmadienį Rokiškio rajone esančioje „Broniaus sodyboje“, kuri dvi dienas buvo tapusi jaukia renginio baze, nuleista „Senų motociklų“ šeštojo sąskrydžio vėliava. Jį organizavo Biržų senovinės technikos klubas „Ekipažas“ ir zanavykų kraštą garsinantis „Senųjų motociklų“ klubas.

Plutonas yra keistas objektas: gana didelis, kaip Kuiperio žiedo objektams, bet per mažas, kad būtų planeta. Jo kilmė irgi nėra iki galo aiški: tokiu atstumu nuo Saulės planetoms, ypač mažoms, formuotis turėjo būti labai sudėtinga.

Nors šiuo metu žinome tūkstančius egzoplanetų, o naujos atrandamos kone kasdien, kartais pasitaiko ir netikėtų bei tikrai įdomių atradimų. Štai praėjusią savaitę paskelbta apie gana netikėtai aptiktą planetą prie labai jaunos dvinarės žvaigždės.

Uranas dvokia supuvusiais kiaušiniais. Taip juokauja mokslininkai ir perspėja, kad smarvė nėra pats blogiausias dalykas. Prieš užuodžiant bezdalų kvapą žmogų pražudytų mirtinas šaltis.

Saulės sistemos uolinių planetų cheminė sudėtis šiek tiek skiriasi. Tai atrodo keista, nes jos visos turėjo susiformuoti iš to paties protoplanetinio disko. Dabar pasiūlytas galimas šių skirtumų paaiškinimas, kuris remiasi dviejų kalcio izotopų santykiu Žemėje, Marse, Vestoje ir įvairiuose meteoritu...

Ne paslaptis, kad visos Saulės sistemos planetos patiria asteroidų ir kometų smūgius. Jų ypač daug buvo planetų jaunystėje, bet ir dabar kartkartėmis pasitaiko.

Planetų evoliucija dažnai nagrinėjama atsietai nuo jų aplinkos, tolimesnės už pačią žvaigždės sistemą. Dažniausiai tai yra gera prielaida – Saulės sistemos planetoms nesvarbu, kaip šviečia Kentauro Alfa.