Naujų egzoplanetų atradimai dabar jau nieko nestebina. Bet tarp daugybės pranešimų kartais pasitaiko išskirtinių. Neseniai paskelbta apie dviejų daugmaž Žemės masės planetų atradimą prie netolimos žvaigždės-nykštukės.
Planeta
272 straipsnių
Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Nykštukinė planeta Cerera yra labai sudėtingas dangaus kūnas. Nepaisant mažo dydžio – vos 940 kilometrų skersmens, keturis kartus mažesnio už Mėnulį, ji yra stratifikuota: turi plutą, mantiją ir branduolį.
Planetų formavimosi procesas trunka nuo kelių iki keliolikos milijonų metų. Kuo ankstyvesnė proceso stadija, tuo sunkiau pamatyti tas planetas, nes jų skleidžiama spinduliuotė ir poveikis aplinkai yra silpni.
Lydantis karštis, traiškantis slėgis ir deimantų lietūs: kokie orai tvyro kitose į Žemę panašiose planetose? (21)
Nuo sieros rūgšties lietaus iki viršgarsinių metano vėjų – jums prireiks daugiau nei vandeniui atsparios striukės ir 50 SPF apsaugos nuo saulės, norint stoti į akistatą su kitose planetose siaučiančiomis stichijomis.
Uranas ir Neptūnas šiuo metu yra mažiausiai ištirtos Saulės sistemos planetos. Net nykštukinės planetos Plutonas ir Cerera sulaukė daugiau dėmesio. O Neptūnas turi labai įdomų palydovą Tritoną, kuris greičiausiai kažkada buvo nykštukinė planeta, kurią pagavo Neptūno gravitacija.
Beveik prieš metus į orbitą pakilęs ir nuo praėjusios vasaros duomenis renkantis palydovas TESS jau atrado keletą planetų, bet vis dar yra daug „pirmųjų“ atradimų, kuriuos padarome analizuodami jo duomenis.
Tarpžvaigždinė arka – „žmonijos gelbėtojų“ problemos: ko mums nepasako apie išgyvenimą kosmose filmuose? (23)
„Planeta yra proto lopšys, tačiau negalima amžinai gyventi lopšyje“, – dar XX amžiaus pradžioje rašė Konstantinas Ciolkovskis. Dabar mokslininkai vis dažniau kalba, kad anksčiau ar vėliau žmonėms teks palikti Žemę ir leistis į naujų namų paieškas.
Jei aptiktume asteroidą, kuris po palyginus neilgo laiko tarpo susidurs su Žeme ir sukels globalią katastrofą, šiuo metu turime tik keletą hipotetinių būdų tos katastrofos išvengti.
Saulės sistemoje aptikta nauja nykštukinė planeta ir ji tolimiausia iš visų iki šiol atrastų.
Šiuo metu žinoma daugiau nei 4000 egzoplanetų, bet jų formavimosi proceso detalės kol kas yra ganėtinai neaiškios. Žinome, kad planetos formuojasi dujų ir dulkių diskuose, kurie supa žvaigždes, bet nėra iki galo aišku, kaip greitai jos ima formuotis po disko atsiradimo.
Kelios planetos Saulės sistemoje turi magnetosferas, kuriose magnetiniai laukai įgreitina elektringas daleles ir suformuoja žiedus. Žemėje šios struktūros vadinamos Van Aleno žiedais, taip pat jos stebimos Saturne ir Jupiteryje.
Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, trečiadienį pranešė mokslininkai.
Astronomai, ieškodami galimai gyvybei tinkamų planetų, paprastai koncentruojasi į planetas, panašias į Žemę. Tai yra uolinės planetos, dydžiu ir mase panašios į mūsiškę, kurių atstumas nuo žvaigždės patenka į gyvybinę zoną – jų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.
Planetos formuojasi dujų ir dulkių diskuose aplink žvaigždes. Dulkės juose po truputį limpa tarpusavyje, kol galiausiai suformuoja uolienas, o šios toliau grupuojasi veikiamos vis stiprėjančios savo pačių gravitacijos.
Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų. Neseniai atrastas pirmas egzomėnulis – egzoplanetos palydovas.
Naujų egzoplanetų aptikimai jau nieko nestebina. Visgi kartais randamos tokios planetos, kurias verta paminėti.
Daugelis planetų, mase ir spindulių panašių į Žemę, greičiausiai yra vandeniniai pasauliai – vandens jose yra bent dešimt kartų daugiau, nei mūsų planetoje.
Danija galėtų atlikti Europoje didesnį vaidmenį, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, paraginęs Europos Sąjungą siekti glaudesnės integracijos ir labiau rūpintis kontinento saugumu.
Nors Žemės paviršių daugiausiai dengia vanduo, pagal masę jis sudaro vos apie 0,02 proc. mūsų planetos. Egzoplanetos gali gerokai skirtis – praeitą savaitę pristatytame tyrime teigiama, kad didžioji dalis superžemių gali būti vandeniniai pasauliai.
Jau rugpjūčio 17 dieną visuose Lietuvos kino teatruose startuoja itin smagi „Oskarą“ laimėjusių kino kūrėjų naujas darbas „Luisas ir ateiviai“.
