Saulė, artėdama prie gyvenimo pabaigos, išsipūs apie 200 kartų. Būtent tokiu atstumu yra Žemės orbita, taigi neaišku, ar mūsų planeta išgyvens šį Saulės raidos etapą, vadinamą raudonosios milžinės stadija. Bandyti tą suprasti galima ieškant planetų prie baltųjų nykštukių – tai žvaigždžių, panašių į ...
Planeta
280 straipsnių
Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Yra nedidelė rizika, kad asteroidas „Apofis“, dar vadinamas „Chaoso dievu“, 2029 metais gali atsitrenkti į mūsų planetą, teigiama naujojo tyrimo rezultatuose.
Marso gelmėse, 11-20 kilometrų po paviršiumi, galimai driekiasi drėgnų uolienų klodai, kuriose esančio vandens pakaktų padengti planetą pusantro kilometro storio vandenynu. Tokią išvadą mokslininkai gavo nagrinėdami InSight zondo surinktus duomenis.
Žemės orbita yra beveik tikslus apskritimas – didžiausias ir mažiausias nuotolis nuo Saulės skiriasi tik maždaug trim procentais. Kitos Saulės sistemos planetos irgi juda panašiai apvaliai, tačiau kitų žvaigždžių planetos kartais turi gerokai ištęstas orbitas.
Pasaulio klimatas balansuoja ant ribos, ir niekas nežino, į kurią pusę pakryps reikalai.
Faktas, kad egzoplanetų paieškos ir tyrimai yra vaisinga astrofizikos sritis, daugiau nei akivaizdus. Per vos daugiau nei tris dešimtmečius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų žinome jau virš penkių tūkstančių, ir dar bent antra tiek turime nepatvirtintų kandidačių. Žinome, kad apskritai Paukščių T...
Žemiškai gyvybei labai svarbios įvairios makromolekulės – pavyzdžiui nukleorūgštys, baltymai ir kitos. Jos susideda iš šimtų ar net tūkstančių atomų. Jų randama toli gražu ne tik Žemėje: patys seniausi Saulės sistemos meteoritai turi granulių chondritų, kuriuose didžioji dalis lakiųjų elementų susit...
2017 metais pro Saulės sistemą praskriejo 1I/`Oumuamua – pirmasis žinomas tarpžvaigždinis objektas. Po poros metų aptiktas dar vienas. Visgi įvairūs teoriniai skaičiavimai rodo, kad panašių mažų kūnų pro Saulės sistemą kiekvienu momentu lekia tūkstančiai, tiesiog aptikti juos labai sudėtinga.
Kaip teigiama pranešime, tolimų žvaigždžių, egzoplanetų, Visatos ir tamsiosios materijos tyrimams būtina turėti tikslius ryškumo parametrų ir atstumų duomenis. Žvelgiant iš Žemės žvaigždžių ryškumas kinta priklausomai nuo atstumo, žvaigždės tipo, gyvavimo stadijos.
Marse gyvybės ieškantis zondas netyčia sutraiškė uolieną – jos viduje aptiktas iki šiol neregėtas radinys (2)
Marse gyvybės ženklų ieškantis NASA zondas „Curiosity“ atsitiktinai pervažiavo uolienos gabalą ir jį sutraškė. Netrukus paaiškėjo, kas buvo jo viduje. Anot mokslininkų, tokių darinių Raudonojoje planetoje iki šiol dar nebuvo aptikta.
Kiekvieną planetą ar palydovą nuolatos bombarduoja mažesni kosminiai kūnai. Dažniausiai tai yra tarpplanetinės dulkės – to net ir bombardavimu nelabai pavadinsi. Bet pasitaiko ir didesnių.
Į Žemę pargabentuose asteroido Bennu mėginiuose – netikėti radiniai: tokios medžiagos aptinkamos ten, kur klesti gyvybė (1)
Pernai rugsėjį NASA zondas Osiris-Rex į Žemę pargabeno asteroido Bennu uolienų mėginį. Dabar paskelbti pirmieji 120 gramų uolienų granulių analizės rezultatai. Daugelis jų savybių atitinka tai, ko mokslininkai ir tikėjosi.
Netrukus pasaulis taps vieno rečiausių kosminių įvykių liudininku – tai nutinka kartą per 5–10 tūkst. metų (3)
Pastarasis dešimtmetis pažėrė nemažai kosminių įvykių, praskriejančios kometos, astroidai, Saulės užtemimai, Saulės aktyvumo pikas, kurio metu dažnai matomos Šiaurės pašvaistės ir daugelis kitų. Tačiau netrukus galėsime pamatyti tai, kas buvo užfiksuota tik kažkada gūdžiais viduramžiais, – Šiaurės V...
Rytoj, birželio 27 dieną, prie Žemės priartės potencialiai pavojingas asteroidas, kodiniu pavadinimu 2011 UL21. Priartėjimo metu asteroidas bus už 6,6 mln. km nuo Žemės. Nepaisant nemenko atstumo, kosminiais masteliais tai – labai arti. Be to, tai viena didžiausių kosminių uolienų, priartėjusių pri...
Egzoplanetų įvairovė – tiesiog stulbinanti: planetos būna karštos ir šaltos, didelės ir mažos, uolinės ir dujinės.Visgi kai kurių parametrų kombinacijų pasitaiko nedažnai. Viena jų – karštieji neptūnai: Neptūno dydžio (3-8 Žemės spindulių) ir masės (10-80 Žemės masių) planetos, skriejančios labai ar...
Astrofizikas Kastytis Zubovas: pakelkite akis į dangų – šią vasarą laukia pasakiško grožio kosminiai vaizdai (1)
Vasarą naktys trumpos, bet šiltos – pats tas gulint kur prie ežero stebeilytis į dangų ir pažindintis su žvaigždynais.
Netoli mūsų atrasta potencialiai gyvybei tinkama planeta – joje gali būti skysto vandens, temperatūra – 42 laipsniai (1)
Dauguma žinomų egzoplanetų yra labai karštos – tiesiog kuo arčiau žvaigždės skrieja planeta, tuo lengviau ją aptikti. Bet kartais randame ir planetų, kurių temperatūra turėtų būti tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Šis kriterijus laikomas labai svarbiu planetos gyvybingumui, nes bent jau žemiškai...
Ar yra kur nors Visatoje nežemiškos gyvybės? Šis klausimas domina ne tik daugybę astronomų, bet ir plačiąją visuomenę.
Kaip atsirado Mėnulis, daugmaž žinome: į jauną Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja, o susidūrimo metu išmesta medžiaga suformavo palydovą. Kada tiksliai tai įvyko, pasakyti sunkiau. Keli analizės metodai duoda skirtingus rezultatus.
XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų (įskaitant Žemę).