Norbertas Černiauskas

Valstybėms ir jų visuomenėms įprasta susivienyti įvairių simbolinių švenčių, visokiausių pradžių ir pirmumų kontekste. Žymiai mažiau dėmesio skiriama ne tokioms malonioms datoms, primenančioms paskutiniąsias dienas ar akimirkas. Ar pakankamai mąstome apie baigtinumą?

Intensyviai vyksta šalies mokyklų ugdymo programų atnaujinimas. Kai kurios programos sulaukia didesnio dėmesio, ypač tos, kurios susijusios su Lietuvos istorija ir tai, kaip jos bus mokomas jaunimas. Jau galima internete susipažinti ir su istorijos mokymo programos projektu, kuris akademiniuose sluo...

Nacionalinio transliuotojo LRT taryboje Lietuvos vyskupų konferencijos deleguotą Darių Chmieliauską pakeis diplomatė Irena Vaišvilaitė, o antrą kadenciją eis Lietuvos mokslo tarybos deleguotas teisininkas Darijus Beinoravičius.

Rasti laiko, sutelkti dėmesį, susikaupti ir perskaityti ilgą, sodrią istoriją kartais gali būti tiesiog... sunku. Tuomet norint pabėgti į literatūros pasaulį puikiai tinka trumpieji tekstai: apsakymų rinkiniai, idėjų istorijos, knygos, kurias skaitant ne toks ir svarbus eiliškumas. Trumpos, tirštos ...

Skaitau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsakymą į mano straipsnį „Genocido centras gina netiesą. Kodėl?“. Genocido centro atsakymas nemaloniai nustebino. Mano cituojamo asmens pozicija painiojama su mano asmenine. Vietoje korektiškos diskusijos puolama į asmeniškumus. Tod...

Jubiliejinėje dvidešimtojoje Vilniaus knygų mugėje „Baltų lankų“ leidykla stebins išskirtinių svečių ir susitikimų gausa. Į šiųmetę knygų mugę „Baltų lankos“ pakvietė du ypatingus svečius iš užsienio: įžymųjį Nyderlandų rašytoją Hermaną Kochą ir Suomijos Metų knygos laureatę Eliną Hirvonen. Tradicij...

Artėjant Lietuvos Šaulių sąjungos 100-mečio jubiliejui, leidybos namai „Tikra knyga“ išleido Vilniaus universiteto lektoriaus, daktaro Norberto Černiausko, šauliu tarnaujančio nuo 16 metų, parašytą istorinę knygą „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“.

Savaitgalį Vilniaus Antakalnio kapinėse formuojamame Valstybės vadovų panteone bus palaidotas Laisvės kovų sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Kaip šios laidotuvės bus organizuojamos – pokalbis „ Delfi Dėmesio centre “.

Žalia – kovojanti Lietuva. Norbertas Černiauskas kalbasi su dizaineriu Giedriumi Paulausku, istoriku Antanu Terlecku.

Kodėl Lietuvos kariuomenė 1940-ųjų birželį neatliko pagrindinės jai patikėtos funkcijos – ginti savo kraštą? Gal geriausias metas gynybai jau buvo praleistas ir bet koks pasipriešinimas buvo beviltiškas? O galbūt šalį užpuolė okupantas prieš kurį kariauti nesitikėta ir nesiruošta?

2018 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatu tapo dr. Norbertas Černiauskas.

Tokia virtuvė, kokią mes suprantame šiandien – patalpa, skirta tik maisto gaminimui su specialiais įrankiais, – atsiranda tarpukariu, o kartu suklesti ir maisto improvizacijos – maistas tampa ne tik priemone pasisotinti, bet ir saviraiškos forma.

Kitąmet Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį visoje šalyje laukia per tūkstantį renginių, dar per septyniasdešimt jų vyks užsienyje.

Vilniaus Universiteto profesorių Alfredą Bumblauską sunku įkalbėti pasidalinti savo įspūdžiais apie šiuolaikinę kartą – nepriklausomybės ir pasirinkimo laisvės sąlygomis užaugusį jaunimą. Visų pirma, jis absoliučiai įsitikinęs, kad žodis „jaunimas“ yra perdėm subjektyvus, o jį tinkamai panaudoti ne ...

Šiandien Lietuvoje švenčiant valstybės dieną ne visi ir prisimintų, kuo svarbi liepos 6-oji. Tačiau galbūt bandytų prisiminti skaičius: kada karūnuotas Mindaugas – 1251 ar 1253 metais? Iš tikrųjų ne tokia jau didelė bėda, jei painiojate šias datas, mat ne jų iškalimas svarbiausia, o tai, kaip ir ar ...

Liepos 6-oji yra priskiriama vienai iš trijų svarbiausių Lietuvos valstybės istorijos viršūnių (šalia Vasario 16-osios ir Kovo 11- osios), o pirmasis ir paskutinysis Lietuvos karalius Mindaugas, be jokios abejonės, patenka į labiausiai Lietuvai nusipelnusių asmenybių sąrašą.

Sekmadienio naktį, Baltijos jūroje atlikę povandeninius tyrimus, Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinio jūrų laivyno kariškiai maždaug 85 m gylyje aptiko laivą, labai panašų į „Prezidentas Smetona“.

Kiek yra Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietų Lietuvoje, kaip jos atsirado ir kodėl pastaruoju metu jų ėmė gausėti? Apie tai DELFI konferencijoje neseniai kalbėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos bei kultūros istorijos katedros docentas Salviju...

Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944-1953) susilaukia ne tik gausių mokslinių tyrimų ir akademinių diskusijų, bet ir įvairiausių, kartais kontraversiškų, vertinimų platesnėje visuomenėje.

Iš Vilniaus į Kauną šeštadienį plūdo sostinės gyventojai, nusprendę pasinaudoti kvietimu nemokamai apsilankyti antrajame pagal dydį Lietuvos mieste. Šis gestas tapo vienu pirmųjų aiškių simbolių, siekiant suartinti du didžiuosius Lietuvos miestus, tarp kurių istoriškai susiklostė šalti ir kartais pr...