Marsas

Kad taptume interplanetine rūšimi, gali tekti pasitelkti genų inžineriją, kad taptume atsparesni, sako genetikas Chris Mason. Jis turi 500 metų trukmės gyvenimo už Žemės ribų planą.

Marse nėra sveikatos priežiūros sistemos. Raudonojoje planetoje nėra ligoninių, sveikatos priežiūros įstaigų ir pan. Nors šiandien tai atrodo nesvarbu, 2030-aisiais, kai NASA planuoja nusiųsti į šią planetą pirmąją žmonių ekspediciją, tai gali tapti rimta problema.

Ar po Marso paviršiumi egzistuoja skysto vandens ežerai? Prieš keletą metų radaro signalų atspindžiai keliose vietose po pietinio ašigalio ledynais davė užuominą, kad taip galbūt ir yra.

Kol virusas varžo susibūrimus Žemėje, Marso orbitoje vyksta tikras „vakarėlis“ – aktyviausias per pastaruosius dešimtmečius. Vasarį su kelių dienų pertrauka į Marsą buvo paleisti trijų šalių skraidymo aparatai. Pirmasis buvo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) kosminis zondas „Hope“. Vėliau – Kinijos „Tia...

Jau seniai pastebėta, kad kosminių misijų metu nusilpsta astronautų imunitetas. Tai – tik viena iš sveikatos problemų, kylančių silpnos gravitacijos, arba mikrogravitacijos, sąlygomis, tačiau ji gali būti pavojingiausia ilgalaikėms misijoms, pavyzdžiui į Marsą.

Kinija šalies šiaurės vakarų Činghajaus provincijoje esančiame Lenghu mieste įkūrė „Marso stovyklą“, kurioje siekiama imituoti Marso aplinkos sąlygas.

Vėjo suneštų kopų esama daug kur Žemėje, taip pat Marse ir Saturno palydove Titane.

Raudonąją planetą tyrinėjantis Kinijos marsaeigis „Zhurong“ su išskleistais Saulės baterijų „sparnais“ ir dviem į priekį žiūrinčiomis kamerų „akimis“ šalies kosmoso agentūros penktadienį paskelbtose nuotraukose atrodo labai panašus į paukštį.

Kinijos ekspedicija į Marsą yra nelengvas žygdarbis, tikėtina, atskleisiantis daugiau informacijos apie mokslininkus dominančius esminius dalykus, pareiškė Jungtinių Amerikos Valstijų geologijos profesorius. Gegužę Kinijos Marso zondas „Tianwen-1“ nusileido iš anksto parinktoje vietoje Utopia Planit...

Neseniai atlikto tyrimo autoriai tvirtina radę Marso paviršiuje yra į grybus panašių struktūrų, korios primena gyvybės formas Žemėje. Tiesa, šie paviršiaus dariniai yra gerai žinomi ir buvo aptikti NASA marsaeigio „Opportunity“ dar 2004 m., netrukus po nusileidimo.

Kaip pirmieji kolonizatoriai gyvens Marse? Kad ir kokie pastatai ten būtų įrengiami, jie turės labai gerai saugoti žmones nuo spinduliuotės, mikrometeoritų bei temperatūros svyravimų. Dėl šių priežasčių vis daugiau kalbama apie popaviršinius statinius – urvus, kuriuose gyventi daug saugiau, nei Mars...

Kinijos marsaeigis „Zhurong“, kuris yra šalies ambicingos kosmoso programos dalis, per artimiausias penkias dienas mėgins atlikti sudėtingą nusileidimą Raudonojoje planetoje, penktadienį pranešė Pekino kosmoso agentūra.

Nauji stebėjimai rodo, kad Marsas gali būti vulkaniškai aktyvus ir dabar, kas didina galimybę, kad po Marso paviršiumi neseniai buvo gyvenama aplinka.

Marsas – nesvetinga planeta gyvybei, bent jau šiandien. Bent jau paviršiuje. Grupė mokslininkų apskaičiavo, kad Marso plutoje gali būti tinkamų gyvybei sąlygų, panašių į kai kuriuos izoliuotus regionus Žemės plutoje.

Nuo 2018 metų pabaigos Marse stovi NASA zondas InSight, tiriantis Raudonosios planetos drebėjimus. Neseniai pristatyti pirmųjų Marso metų – beveik dvejų Žemės metų – stebėjimų duomenys, atskleidžiantys įvairių Marso struktūros įdomybių.

Kuo toliau, tuo Marsas atrodo žemiškesnis. Žemėje redukuojančią atmosferą oksiduojančia pavertė fotosintetinantys organizmai. Marse, pasirodo, irgi buvo redukuojanti atmosfera, o dabar – oksiduojanti. Išvados peršasi pačios.

Eksperimentinis NASA bepilotis orlaivis „Ingenuity“ pirmadienį Marse pakilo į istorinį, nors ir labai trumpą, skrydį, praneša „The New York Times“.

Marse, ypač arti pietų ašigalio, matomi paviršiniai dariniai, vadinami „vorais“ arba, tiksliau, araneiformomis. Tai yra siaurų besišakojančių kanalų grupės su patamsėjimais įvairiose vietose – būtent tie patamsėjimai iš toli primena daugybę voriukų. Jie aptikti prieš daugiau nei dešimtmetį, bet iki ...

2018 metais „Mars Express“ misijos kamera Raudonojoje planetoje užfiksavo keistą, ilgą debesį. Iš tolo atrodė, kad 1500 kilometrų ilgio rūko takas yra panašus į dūmų gniužulą, kuris pasirodė nuo seniai mirusio vulkano viršaus.

Kol NASA marsaeigis „Perseverance“ tyrinėja Marso paviršių, mokslininkai, tolimoje planetoje ieškantys gyvybės pėdsakų, per vieną misiją surinktus duomenis naudoja kur kas arčiau namų – viename ežere Pietvakarių Turkijoje. NASA tvirtina, kad Saldos ežero mineralai ir uolienos yra artimiausias Žemėje...