Praeityje Marse buvo daug vandens – ežerai, upės ir vandenynai, lijo lietūs.
Marsas
483 straipsnių
Marsas (sen. lietuvių pavadinimas Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės (tarp Žemės ir Jupiterio) ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta.
Marsą tyrinėjantis roveris „Perseverance“ aptiko ir įamžino unikalų objektą – į katę panašią uolieną. Kadras, kuriuo pasidalijo NASA, tapo vienu populiariausiu ir buvo išrinktas savaitės kadru.
Mes turime vieną Mėnulį. Marsas turi du mažyčius, o Merkurijus ir Venera – nė vieno. Ar galėtų jų būti daugiau?
Žemė yra atlaikiusi daug ką, tačiau gyvybė joje yra trapi, sako astronautas Chrisas Hadfieldas. „Girdime žmones sakant: „O, mes naikiname savo planetą“. Žinokite, planetai mes visai nerūpime, nes ji atlaikė daug daugiau visko. Ką mes darome – naikiname gyvybę, naikiname save. Už tai privalome prisii...
Kiekvienas marsaeigis į Raudonąją planetą keliauja su didžiuliu nusileidimo įrangos komplektu, kuris numetamas artėjant prie paviršiaus.
Mokslo žurnaluose jau paskelbti keturi straipsniai, kuriuose nagrinėjami pirmųjų metų „Perseverance“ darbo rezultatai, tyrinėjant Jezero kraterio savybes. Šie rezultatai daug pasako apie kraterio kilmę ir vandens istoriją jame.
Skrydis į Marsą trunka 6-9 mėnesius. Kai ten skris žmonės, visą šį laiką jų nesaugos Žemės magnetosfera, be to, jie greičiausiai gyvens nesvarumo būklėje. Du nauji tyrimai nagrinėja, kiek šios aplinkybės pavojingos žmonėms.
Paskutinės vasaros dienos žada būti išties magiškos. Rugpjūčio 26 ir 27 dienomis Mykolo Žilinsko dailės galerija virs dideliu klausymosi prietaisu ir muzikos instrumentu – čia susiburs Raimundo Malašausko kuruojamas tarptautinis renginys „Marsas sugrįžta“, kurio metu skirtingų šalių menininkai galer...
Naujame tyrime, remdamiesi seisminių bangų sklidimo informacija, mokslininkai išnagrinėjo uolienų sandarą po „InSight“ zondu Marse.
Marse esama daugybės kraterių. Daugumą jų suformavo meteoritų smūgiai, tačiau kai kurie krateriai yra smegduobės – įgriuvos, susidariusios, kai paviršiaus uolienos sukrito į giliau esančią kiaurymę.
NASA marsaeigis „Perseverance“ Raudonojoje planetoje aptiko neatpažintą objektą: čia jo neturėtų būti – kas tai? (1)
NASA marsaeigis „Perseverance“ aptiko dar vieną netikėtą objektą, kurio Marse įprastai neturėtų būti.
Pora kosmoso startuolių susivienijo, kad paleistų pirmąją privačią misiją į Marsą – tai labai ambicingas planas, praneša „Ars Technica“, atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš jų dar nepaleido nė vienos raketos.
NASA marsaeigio Perseverance kamera aptiko netikėtą objektą Raudonojoje planetoje – po kelių dienų jis dingo: kas čia dabar? (1)
Štai jis – įtikinamiausias įrodymas, kad Marse yra vandens: NASA Perseverance marsaeigis Raudonojoje planetoje aptiko susipynusios virvelės gniutulą, kuris šios planetos smėlyje atrodo tarsi žvejybinio tinklo atplaiša. O juk ten, kur galima žvejoti, turėtų būti vandens, taip? Žinoma, tai tik juokas.
NASA marsaeigis „Perseverance“ atrado įtartinus objektus Raudonosios planetos paviršiuje – kas tai? (1)
Marsaeigis „Perseverance“ Raudonojoje planetoje aptiko nuolaužą, kuri, NASA manymu, yra marsaeigio nuleidėjo – taip vadinamo „krano-drono“ – dalis. Tačiau iš pažiūros gali pasirodyti, kad pailgos tinklinės tekstūros objektas yra tarsi išnerta gyvatės oda.
Juodų dulkių tyruose važinėja robotai. Nors pagal scenarijų ir turėtume įsivaizduoti, kad veiksmas vyksta Mėnulyje, iš tikrųjų naujoji technika bandoma planetoje Žemėje – aktyviausiame Europos ugnikalnyje Etnoje. Sicilijos ugnikalnio šlaituose 2600 metrų aukštyje Vokietijos kosmoso tyrinėjimų centro...
Juodų dulkių tyruose važinėja robotai. Ir nors pagal scenarijų ir turėtume įsivaizduoti, kad veiksmas vyksta Mėnulyje ar Marse, iš tikrųjų naujoji technika bandoma planetoje Žemėje – aktyviausiame Europos ugnikalnyje Etnoje.
Kosmoso sociologija daugeliui nieko nesako, be ne mokslininkei Ingai Popovaitei. Anot jos, žmonijai besiruošiant žygiams į kosmosą, būtina išnagrinėti, kaip tokia izoliacija paveiktų mūsų socialinius įgūdžius. Praėjusį rudenį Inga dvi savaitės dykumoje JAV praleido Marso simuliacijoje, kur su kitais...
Taikomosios molekulinės evoliucijos fondo (Foundation for Applied Molecular Evolution) mokslininkai pranešė, kad ribonukleininė rūgštis, kuri veikiausiai ir buvo pirmąją genetine medžiaga Žemėje, gali spontaniškai formuotis ant sustingusios bazaltinės lavos. Tokio vulkaninio stiklo prieš 4,35 mlrd. ...
Keistos formos struktūros, aptiktos Marse, yra dalis Marso geologijos istorijos – NASA marsaeigis „Curiosity“ aptiko iš uolienų per laiką susiformavusias kolonas, tarsi spyglius, paveiktas atšiaurios Raudonosios planetos atmosferos.
Tyrėjai teigia, kad žmonės gali prisitaikyti gyventi Raudonojoje planetoje, bet taps visiškai kitokia rūšimi. Prieš pradedant Marso tyrinėjimą, žmonija susiduria su keliomis svarbiomis užduotimis, kurias reikia išspręsti. Tarp jų – erdvėlaivio, galinčio į Marsą nugabenti įgulą, konstravimas ir astro...
