Marsas

Anglis – vienas iš pagrindinių gyvybę sudarančių elementų Žemėje, tad jo atradimas kitose planetose stebina mokslininkus ir kelia didžiulį susidomėjimą. Naujausiame tyrime teigiama, kad marsaeigis „Curiosity“ Marse aptiko neįprastą šio cheminio elemento kiekį, kuris galėtų būti Raudonojoje planetoje...

Neseniai STEAM centrai mokyklas kvietė netikėtam „Juodosios dėžės“ iššūkiui, kurio laimėtojais tapo Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos dešimtokų komanda „Bulvės“. Pasitelkę išmonę jie sukūrė pagalvės–žadintuvo prototipą, kuris turėtų palengvinti astronauto ryto rutiną Marse. Nesitikėję laimėti moks...

Nors NASA, Europos kosmoso agentūros ir Kanados kosmoso agentūros sukurtas teleskopas buvo užbaigtas keleriais metais vėliau ir kainavo kur kas daugiau, nei planuota, tikimasi, kad jis pradės naują astronomijos erą. Jameso Webbo kosminis teleskopas, kuris turėtų būti paleistas į kosmosą šią savaitę,...

Tai dar ne gyvybės aptikimas Marse, bet tikrai intriguoja – NASA Perseverance marsaeigis Raudonojoje planetoje aptiko gyvybės blokus.

Jei norime, kad žmonija kada nors gyventų plačiau nei Žemėje, viena labiausiai tikėtinų vietų pirmai didelei kolonijai yra Marsas. Bet Raudonoji planeta toli gražu neprimena mūsiškės: jos atmosfera labai plona, vanduo sustingęs į ledą, o svarbiausia – nėra magnetosferos. Būtent pastaroji problema yr...

Vandens ledas gali glūdėti vienoje iš dramatiškiausių Raudonosios planetos vietovių, vos kelių pėdų – t.y, kiek daugiau ne pusės metro – gylyje. Anot mokslininkų, centrinėje Valles Marineris dalyje pilna vandens.

Gali būti, kad Marse kadaise egzistavo gyvybė. Jei taip, jos pėdsakai greičiausiai bus kokios nors fosilijos uolienose. Gali būti, kad marsaeigis Perseverance aptiks fosilijas primenančių uolienų gabaliukų. Ar tai būtų vienareikšmiški praeities gyvybės įrodymai? Visai nebūtinai.

Elektromagnetinės bangos, sklindančios Žemės atmosferoje, atsispindi nuo planetos paviršiaus ir nuo apatinių jonosferos sluoksnių 80 km aukštyje. Jei atsispindėjusi banga gerai dera su pirmine ir šią papildo (kitaip tariant, konstruktyviai rezonuoja), banga atmosferoje gali išlikti ilgą laiką.

Mokslininkė Inga Popovaitė neseniai sugrįžo iš „Marso“ – Jutos (JAV) dykumoje įkurtos didžiausios ir ilgiausiai veikiančios Marso simuliacijos laboratorijos pasaulyje. Inga tyrinėjo astronautų tarpusavio santykius, o tuo, ką ten patyrė ir sužinojo – pasidalijo su Delfi „Radikalus smalsumas“

Australija sutiko sukurti 20 kilogramų sveriantį pusiau autonominį mėnuleigį JAV kosmoso agentūros NASA misijai į Mėnulį, skirtą deguonies paieškoms, trečiadienį pranešė vyriausybė.

Žengus kelis žingsnelius į kairę nuo ekspedicijos bazės durų, matyti pravažiuojantis autonominis marsaeigis. Dešinėje plyti saulės kolektorių masyvas.

Kosmoso tyrimai, savaime aišku, yra labai brangūs ir sudėtingi. Viskas būtų bent jau šiek tiek paprasčiau, jei kosminiams skrydžiams reikalingą kurą gamintume, pavyzdžiui, iš oro.

Dažnai kalbama apie Žemės ir Marso panašumus. Tačiau šias kaimynines Saulės sistemos planetas skiria labai didelis skirtumas – viena yra gyvenama, kita – ne. Mokslininkai turi daugybę skirtingų paaiškinimų, kodėl Marse nėra gyvybės (arba jos yra visai mažai), bet gali būti, kad paaiškinimas yra laba...

Statyti Marse bazes – labai nepigu, nes kaštus į kosmosą iškeltų sunkių medžiagų transportavimas, bet tyrėjai surado būdą kainą nuleisti: statybines medžiagas gaminti, maišant vietines planetos medžiagas su astronautų krauju ir šlapimu.

Šis egiptiečių mechatronikos inžinierius gali paversti orą vandens lašeliais, ir tai padaryti jam padeda ELU – jo paties sukurtas robotas, kurio paskirtis yra šalinti drėgmės perteklių ir, pasitelkus dirbtinį intelektą, paversti jį vandeniu.

NASA marsaeigis „Perseverance“ iš antro mėginimo sugebėjo paimti Raudonosios planetos uolienos mėginį, kuris vėliau bus pargabentas į Žemę ir ištirtas mokslininkų, patvirtino JAV kosmoso agentūra.

Marso kraštovaizdis – atšiaurus ir skurdus, aplink vien dulkės ir smėlis. Nėra nei vandenynų ar ežerų, nei miškų ir, savaime aišku, jokių miestų, o dangaus skliautas nuo dulkių nusidažo oranžine spalva. Šis pasaulis mums yra labai svetimas.

Hematitas – gerai žinomas ir plačiai sutinkamas mineralas, kurio pagrindą sudaro geležies oksidas. Dar XIX a. viduryje du mokslininkai nepriklausomai paskelbė atradę hematito atmainą, kurioje dalį geležies pakeitė vandenilio atomai. Vėliau, XX a. pradžioje, kiti mokslininkai šiuos atradimus paneigė,...

Naujas NASA tyrimas parodė, kad ankstesnės gyvybės Marse pėdsakai kai kuriose planetos vietose galėjo būti sunaikinti. Stebinantis atradimas nesumažina tikimybės, kad mokslininkams Raudonojoje planetoje pavyks aptikti gyvybės apraiškų.

NASA marsaeigis „Perseverance“ rengiasi paimti pirmą uolienų mėginį nuo Raudonosios planetos paviršiaus, paskelbė JAV kosmoso agentūra.