Trečia karantino savaitė. Kiekvieną rytą pradedame skaitydami suvestines apie užkratų skaičių, apsaugos priemones ir panašius dalykus. Suvestinių apie vis blogėjančią verslo situaciją, deja, neturime, bet „Creditinfo Lietuva“ paskelbta informacija rodo, kad darbuotojų skaičius traukiasi dienomis, o ...
Mario Draghi
461 straipsnių
Europos centrinis bankas negali sustabdyti euro zonos nuo smukimo į recesiją, tačiau jis gali padėti išvengti dar vienos žlugdančios skolų krizės.
„We are not here to close credit spreads”. Ši vakarykštė (kovo 12 d.) Europos centrinio banko prezidentės Christine Lagarde frazė gali įeiti į istoriją taip, kaip įėjo Mario Draghi „whatever it takes“. Kol madam C. Lagarde kalbėjo, Italijos skolinimosi kaina praktiškai padvigubėjo. Neaišku, ar toks ...
Koronaviruso epidemijai drebinant pasaulio ekonomiką ir globalines rinkas, pagrindiniai pasaulio centriniai bankai bando raminti investuotojus. Verbalinė intervencija skatina akcijas sparčiai kilti – tikintis, kad žodžiai taps preliudija konkretiems politiniams veiksmams.
Kylantys darbo jėgos kaštai euro zonoje ilgainiui vėl sustiprins infliaciją, ir Europos centrinis bankas kryptingai juda savo tikslo link, teigia institucijos vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as.
Christine Lagarde surezgė gudrų planą, kaip atremti vokiečių kritiką dėl obligacijų supirkimo programos, kurią ji paveldėjo kaip Europos centrinio banko prezidentė: paskirti už ją atsakingą vokietę.
Gali būti, kad pasaulio laukia neįprastas ekonomikos sulėtėjimas.
Didesnės euro zonos išlaidos neprives prie tvariai aukštesnės infliacijos, rodo naujas tyrimas, kuriame keliamas klausimas, ar raginti valstybes naudoti fiskalines paskatas iš tikrųjų veiksminga.
Turtingų šalių ekonomikos radikaliai pasikeitė. Turi keistis ir ekonominė politika.
Praėjusią savaitę atsisveikinimo ceremonijoje Frankfurte Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi pasakė paskutinę savo kadencijos kalbą. Ceremonijoje dalyvavo daugelis politinių vadovų, tarp jų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron.
ES lyderiai patvirtino prancūzę Christine Lagarde naująja Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininke.
Mario Draghi, pasitraukiantis iš Europos centrinio banko vadovo pareigų, bandė nublizginti savo „euro gelbėtojo“ įvaizdį atsisveikinimo interviu serijoje. Tačiau ne visi ploja atsistoję.
Europos centriniame banke (ECB) – tikra įvykių sumaištis. Sabine Lautenschlaeger, ECB vykdomosios valdybos narė iš Vokietijos, ruošiasi atsistatydinti spalio pabaigoje, šiek tiek daugiau nei dviem metais anksčiau nei pasibaigs jos mandatas. Tikslūs jos žingsnio motyvai nežinomi, bet toks sprendimas ...
Apgailėtini. Blogi. Šokiruojantys. Taip investuotojai ir strategai apibūdino naujausius Europos ekonomikos duomenis, verčiančius juos tikėtis blogiausio ir svarstyti, ar rekordinis šių metų obligacijų ralis tęsis ir toliau.
Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos centrinio banko (ECB) vadove. Už tokį sprendimą balsavo 394 Europos Parlamento (EP) nariai, prieš buvo 206, o susilaikė 49.
Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjo mėnesio posėdyje sumažins komercinių bankų indėlių palūkanų normą ir grįš prie turto pirkimo programos, prognozuoja dauguma analitikų.
Siekdami sušvelninti monetarinę politiką, visi centrinių bankų valdytojai traukia tą pačią giesmę, kai kalbama apie vyriausybės paramą jų ekonomikai. Paramos jie nori, ir kuo daugiau.
JAV federalinis atsargų bankas (FED) liepos mėnesio posėdyje bazinę palūkanų normą sumažino ketvirčiu procentinio punkto, iki 2-2,25 proc. Lietuvos bankas teigia, kad rinkose dominuoja lūkesčiai, jog Europos centrinis bankas (ECB) ateityje taip pat gali mažinti palūkanų normas.
Lietuvos ekonomika antrą 2019 metų ketvirtį augo panašiu tempu kaip ir pirmą, todėl bendras pusmečio rezultatas buvo labai sėkmingas, atsižvelgus į gerokai sulėtėjusį Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos augimą.
Netikėtai atvėsusi Prancūzijos ekonomika suneramino visą Europą: perspektyvos tampa vis „prastesnės ir prastesnės“ (106)
Prancūzijos ekonomikos augimas antrąjį metų šių metų ketvirtį netikėtai sulėtėjo, todėl atsirado papildomų rizikų visai euro zonai, kurią jau ir taip drebina nuosmukis gamybos sektoriuje ir sunkumai jos didžiausioje ekonomikoje, Vokietijoje.