128 straipsnių
Literatūra – tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma, raštija.
Yra vaikams parašytų knygų, kurias baigę skaityti mąsliai prisimerkę šypteli net ir suaugusieji. Versdami tokių knygų puslapius mėgstame stabtelėti ir užvertę galvas aukštyn ką nors prisiminti...
Tenka prisipažinti – esu pametusi galvą dėl citatų. Jos paskanina tekstą, puikiai gula į užrašų knygelę, tinka net užrašyti ant marškinėlių ar mėgstamo puodelio. Kaip prisiekusi cituotoja galiu pastebėti: ne kiekvieną mokslininką, rašytoją ar žurnalistą pacituosi.
Kiekvienas rašytojas turi savitą rašymo techniką, rašymo papročius ir įpročius, su rašymu susijusias keistenybes. O ypatingai tuo pasižymi literatūros klasikai. Į tautosaka jau tapusius populiarių rašytojų įpročius rekomenduoju žiūrėti pro šiokius tokius skepticizmo akinius. Ir siūlau tai dėl dviejų...
Skaitai romaną ir stulbsti. Taip, XIX amžiaus pabaigoje kalbos apie žmogaus – interesų grupių ir įvairių valstybių – siekius nusavinti ir įsisavinti Arktį, išeksploatuoti jos išteklius turėjo atrodyti kaip komiškai fantastinės.
Rūta Oginskaitė naujoje knygoje „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“ rašo, kad „Mažasis princas“ buvo režisieriaus stalo knyga, svajonė. Vėliau kritika ir patį autorių įtikino, kad svajonės įgyvendinti nepasisekė. Esu priešingos nuomonės – kūrėjo jausmai ir įsitikinimai vis dėlto prasišviečia, pri...
Šiais metais pasirodė antrasis papildytas Eglės Wittig-Marcinkevičiūtės straipsnių rinkinio „Nacionalinės etikos griuvėsiai, arba Kaip nužudyti valstybę jos intelektualų rankomis“ (Kultūros barai. 2020, 296 p.) leidimas. Autorės pozicija, iš pradžių sukėlusi triukšmingą pasipiktinimą, tačiau taip ir...
Esame girdėję anekdotų, kad per Antrąjį pasaulinį karą Raudonosios armijos generolai fronte įsitaisydavo meilužes, kurios junginiuose būdavo vadinamos PPŽ (polevaja pochodnaja žena), arba žygio žmonomis. Tačiau, pasirodo, tokias „žmonas“, arba tiksliau reikėtų jas vadinti sugulovėmis, turėdavo ne ti...
Šiandien labai madinga sudarinėti visokius sąrašus. Jei kalbėsime apie literatūrą, dabar kaip tik praūžė visas spiečius geriausių 2020-ųjų knygų ir uoliausių rašytojų sąrašų. Sunku nepaklusti mados traukai, o ir klasifikuoti, dėlioti į stalčiukus juk visada smagu. Todėl tendencijoms nesipriešinu ir ...
Kai kurie žmonės norėdami būti geriausia savo paties versija kelia sau per didelius tikslus, kurių nesugeba įgyvendinti. Realybė neatitinka lūkesčių. Jeigu žmonės iš tiesų trokšta būti laisvi ir jeigu jie jau dabar visko turi daugiau, negu reikia, tai kas verčia juos norėti dar? Naujausiųjų laikų pa...
Tarp didelę įtaką mokyklos laikais padariusių grožinių kūrinių ir autorių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mini Ernestą Hemingvėjų, Fiodorą Dostojevskį, Michailo Bulgakovo „Meistrą ir Margaritą“.
Antai už lango jau galime pamatyti vieną kitą kruopelę sniego, šaltukas kutena nosis ir norisi tikėti, kad tikra senoviška žiema į mūsų kraštą iš tikrųjų atėjo. O su atėjusia žiema atėjo ir noras imtis žiemiškų pomėgių. Knygų skaitymas tikrai yra vienas tokių.
Po to, kai naujame J. K. Rowling romane „Troubled Blood“ apžvalgininkai išskaitė transfobišką potekstę, norisi paliesti temą apie kūrybos cenzūrą. Tinkamesnio termino šiam reiškiniui apibūdinti neradau, nes cenzūra – tai spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių leidybos, jų platinimo kontrol...
Mokykloje darome viską, kad tik mokiniai neskaitytų. Užtenka pažvelgti į vienuoliktos klasės lietuvių kalbos ir literatūros programą. Radvanas, Sarbievijus, Mickevičius, Baranauskas, Kudirka, Maironis, Šatrijos Ragana...
Jei tikėsime amerikiečių rašytojo Roberto Hainlaino žodžiais, tas, kas ignoruoja istoriją, neturi nei praeities, nei ateities. Gal ir kiek per skambiai pasakyta, tačiau iš praeities visuomet yra ko pasisemti. Ir tai lygiai taip pat galioja kalbant apie literatūros istoriją. Tad ir praverkime vienas ...
Poezijos renginiai pilni ne tik verlibro ir intelektualių kalbų, bet ir žaismingų juokelių – visi žinome, kad egzistuoja ta paralelinė „Poetinio Druskininkų rudens“ realybė, kurioje poetai, lenkdami taurelę ar butelaitį, pasineria į pasąmonės (o gal – nesąmonės) gelmes. Jie kyla į viršų bokštelio li...
Įvairūs psichologiniai tyrimai rodo, jog apytiksliai 12 proc. suaugusių žmonių kartkartėmis meluoja. Nesunku atspėti, kokiomis temomis meluojama. Pinigai, asmeniniai pasiekimai, silpnybės ir priklausomybės, moralei prieštaraujantys poelgiai. Tikriausiai visos šios temos pakliūva į melų liūną ir prie...
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo pasiekimų, galima juokauti, užtektų net keliems asmenims. Pripažinta rašytoja, publicistė, gerbiama mokytoja ir kaimo felčerė, visuomenės veikėja, kovojusi už moterų teises, o kartu – politikė, išrinkta į Steigiamąjį Seimą ir net bandžiusi tapti pirmąją moterim...
Veikale „Tragedijos gimimas“ Nyčė aiškino antikinės tragedijos kilmę, interpretuodamas antikinius mitus. Jau pirmuose savo darbuose Nyčė išskyrė du priešingus žmogaus pradus. Tada jis dar buvo filologas ir metaforas ėmė iš antikos.
Rašytoja Louise Glück šiuo metu tikriausiai mėgaujasi savo šlovės akimirkomis, o literatūros pasaulio pagaliau nebedrebina klausimas, kas laimės Nobelio premiją už literatūrinius pasiekimus 2020-aisiais. Būtent dabar puiki proga iškelti vieną populiarų klausimą: kodėl Nobelio premijos ir vėl nelaimė...
„Mirtis yra paprastas dalykas, žymiai didesnio meno reikalauja gyvenimas“, – yra pasakęs rašytojas Balys Sruoga. Šiuose jo žodžiuose – itin daug asmeninių išgyvenimų ir skausmo. Garsus poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas vokiečių okupacijos metais buv...
