Žodžių karas tarp prezidentės D. Grybauskaitės ir premjero S. Skvernelio greit nesiliaus. Jis tęsis iki prezidentės kadencijos pabaigos, nors ne taip intensyviai, kaip dabar.
Lietuvos užsienio politika
169 straipsnių
Užsienio politika yra politinių tikslų rinkinys, kuriuo siekiama apibrėžti kaip konkreti valstybė sąveikaus su kitomis pasaulio šalimis. Užsienio politika paprastai skirta apginti šalies nacionalinius interesus, nacionalinį saugumą, įgyvendinti ideologinius tikslus bei užtikrinti ekonominį klestėjimą. Užsienio politika gali būti įgyvendinama taikiomis priemonėmis – diplomatija, taikiu bendradarbiavimu, taip pat agresyviais veiksmais, karu ir išnaudojimu. XX a. užsienio politikos reikšmė ypač padidėjo, nes praktiškai kiekviena šalis gali sąveikauti su kitomis vienokia ar kitokia diplomatine forma.
Atrodo, kad Europos Sąjungos ateities klausimas, pastaraisiais metais keliamas vėl ir vėl, tampa kiek pabodęs. Lietuvoje, skirtingai nei kitose ES valstybėse, pokalbiai šiuo klausimu iš esmės nevyksta.
Žygimantas Pavilionis. Apie kaimyną Vovačką ir pasirinkimą: Vakarai ar lietuviškas šrioderizmas? (222)
Tikriausiai visi esame turėję ar bent jau girdėję apie kaimyną, kuris turi bėdų su alkoholiu. Pavadinkime jį Vova. Vovačka dažnai garsiai leidžia muziką, pridergia laiptinėje, o dažnai ir pasisavina kojoms skirtą valytis kilimėlį.
Danielio Boorstino nukalta „pseudoįvykio” sąvoka puikiai tinka tam politiniam cirkui, kuris vadinasi „artėjantys prezidento rinkimai”. „Pseudo”, nes tie įvykiai – netikri, dirbtinai sukurti ir klaidinantys auditoriją, skendinčią tariamo politinio dalyvavimo ir tikrumo iliuzijų burbuluose.
Buvęs Karinių oro pajėgų ( KOP) vadas pulkininkas Audronis Navickas nuo pareigų tyrime dėl sraigtasparnių remonto buvo nušalintas neteisėtai, penktadienį paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismas panaikino 2016 metų lapkričio 22 dieną priimtą krašto apsaugos ministro įsakymą del p...
Metų pabaiga – tradicinis laikas ne tik atsidėti šventiniam laikui, bet ir apžvelgti bei įvertinti prabėgusių metų pasiekimus. Ne išimtis turėtų būti ir Lietuvos užsienio politika, kuri užima reikšmingą vaidmenį Lietuvos valstybės nacionaliniams interesams atstovavimo ir jos saugumo užtikrinimo proc...
Iš karto pasakysiu, kad liūtas – tai Rusija, o jo ūsus pešioja mūsų užsienio politikos formuotojai.
Lietuvos Karinės oro pajėgos prie naujesnių vakarietiškų sraigtasparnių turėtų pereiti nuo 2022 metų, nusprendė praėjusią savaitę posėdžiavusi Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba.
Verkti, juoktis ar panikuoti – klausia apžvalgininkai, naujojo JAV prezidento D. Trumpo priesaikos proga. Žinoma, galimos visos minėtos reakcijos, bet geriausia Vakarams ir Lietuvai nusiteikti rimtai dirbti. Ne dėl pasikeitusio Baltųjų rūmų šeimininko – dėl savo pačių ateities.
Lietuvos kariuomenės sraigtasparnių siuntimas remontui į Rusiją neužkliuvo aukštiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams - šis procesas buvo sustabdytas paskutinėje stadijoje, rodo BNS turimi dokumentai.
Įvertino Vyriausybės viziją: norima atrodyti pažangiais, bet plūgo rankena vis tiek kyšo iš kišenės (432)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Socialdemokratų partijos (LSDP) koalicijos parengtos „Darnios Lietuvos Vyriausybės“ programos projekte užsienio ir gynybos politikai skirtas tik paskutinis gabalėlis – 10 puslapių iš 117. Ir nors didelių permainų Vyriausybė nežada, kai kurie nauji ak...
Lietuvos interesai geriausiai įgyvendinami, kai Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su JAV ir Lenkija. Tai laikoma tarsi Lietuvos užsienio politikos aksioma.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jeano Asselborno pareiškimas, kad Vengriją reikėtų išmesti iš Europos Sąjungos – puikiai atspindi Vakarų Europos šalių politikų ir visuomenių nuotaikas naujųjų Sąjungos narių atžvilgiu.
Rusija nėra teroristinė valstybė, todėl santykius su ja būtina gerinti, LRT RADIJUI sako Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) vadovas Linas Balsys. Jo teigimu, teroristinių bruožų turi tik rytų kaimynės prezidentas.
Lietuvos užsienio politika – viena iš tų sričių, kurioje, nepaisant politikų kaitos, visuomet būdavo siekiama išlaikyti tęstinumą. Šią kadenciją taip pat buvo kuriama tokia regimybė. Verda „twitterinė“ diplomatija, sklidina susirūpinimais, užuojautomis, sveikinimais.
Prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvyko viena didžiausių branduolinių katastrofų. Radioaktyvus debesis pasiekė Baltarusiją, Lietuvą, Skandinavijos šalis ir net Prancūziją.
VSD šią savaitę kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Apie tai pokalbis su šios institucijos vadovu Dariumi Jauniškiu.
Turbūt sutiksite, kad kiekvienas pagalvojame apie ateitį, kas mūsų lauktų, tarkime, po penkiolikos metų. Kodėl po penkiolikos? Tas skaičius aktualus šiomis dienomis, kadangi būtent prieš penkiolika metų turėjome svarbų Lietuvos daugiapartinei sistemai įvykį kairiojo centro sparne – 2001-ųjų sausio 2...
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, vertindamas 2015-uosius, sako, kad Lietuvai jie buvo geresni nei ankstesni. „Nemanau, kad gyventojai galėtų skųstis, jog smukome žemyn. Bent išlaikėme tam tikrą lygį ir kai kur, jaučiu, palypėjome laipteliu kitu aukščiau“, – interviu LRT TELEVIZIJOS laida...
Daugelis skaitytojų, pamatę straipsnio pavadinimą, iš autoriaus tikėsis karčios kritikos Lietuvos užsienio politikai. Bet jos nebus tiek, kiek įprasta laukti iš logistikos sektoriaus atstovo. Be to, ji nebus tradiciškai susijusi su tuo, kaip Lietuvai sekasi ar nesiseka kalbėtis su Maskva ir Minsku.
