Žmonių perkamoji galia šiemet augs, o šalies ekonomikos augimo viltys siejamos su privataus vartojimo ir eksporto plėtra. Tačiau analitikai įspėja, kad dalis lūkesčių gali neišsipildyti, taip lėtindami atsigavimą po pernykščio ekonomikos kritimo.
Lietuvos ekonomika
1056 straipsnių
Ekonomika (gr. οίκος, Oikos 'namas' + gr. νόμος, nomos 'dėsniai') – socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Šia prasme ekonomika susijusi su etika kaip pačiu pagrindiniu socialiniu mokslu – tiek ekonomika, tiek etika nurodo priežastis „kodėl žmonės daro tai, ką jie daro“ ir labai dažnai šių mokslų išvados dėl to nesutampa.
Lietuvos finansų ministras – Vilius Šapoka.
Šapoka apie priimtą biudžetą: Seimas laikėsi fiskalinės drausmės principo
„Investuok Lietuvoje“ šią savaitę paskelbus gana pozityvius 2023 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rezultatus, agentūros vadovas Elijus Čivilis sako, kad 2024-aisiais galima tikėtis „visko arba nieko“.
Pernai sparčiai kilus palūkanų normoms ir infliacijai, metai gyventojams nebuvo lengvi. Visgi ekonomistai sako, kad Lietuvos ekonomika juos atlaikė puikiai, o iš tam tikrų dalykų galima ir pasimokyti.
2024-ieji Lietuvos ekonomikai turėtų būti ramūs ir stabilūs metai, o geriausia žinia ta, kad pagaliau turėtų pradėti mažėti tiek gyventojus, tiek verslą smaugiančios palūkanos. Svarstoma, kad pirmasis palūkanų mažinimas gali įvykti jau po kelių mėnesių. Tokiomis įžvalgomis „Delfi TV“ laidoje „Iš esm...
Valstybės kontrolė (VK) įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos gruodžio pabaigoje paskelbtą 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų. „2024 m. prognozuojame nuosaikų, 2 proc. nesiekiantį ekonomikos augimą“, – nurodo VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-D...
Pandemijos metais Lietuvos gyventojų santaupos reikšmingai padidėjo, jie sukaupė daugiau nei 6 mlrd. Eur papildomų santaupų. Tačiau po to kilo ne vienas iššūkis – rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, infliacijos šuolis ir kovojant su juo sparčiai griežtinama pinigų politika. Šie iššūkiai reikšm...
Po švelnaus ekonomikos nusileidimo šiemet, 2024 metais numatoma 1,7 proc. siekianti šalies ūkio plėtra, numatoma gruodį atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje. Tokio paties augimo buvo tikimasi ir rugsėjį.
Nors 2023 m. dėl savo neapibrėžtumo buvo sudėtingi metai, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) sugebėjo įvykdyti susiplanuotus uždavinius, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Tarp pasiektų tikslų ji išskyrė 1 mlrd. eurų vertės paketą paremti Lietuvos ekonomikai, aukštos...
Euro zonoje – jokių aiškių atsigavimo ženklų, verslo aktyvumas gruodį ir toliau traukiasi sparčiu tempu. Lietuvos verslo atstovai teigia, kad šie metai iš tiesų buvo sunkūs, tačiau ne tokie blogi, kaip manyta dar jų pradžioje. O kalbėdami apie ateinančius 2024-uosius jie tikina, kad gyventojams tikė...
Nuo 2024 m. Lietuvoje didėja akcizai, o tai reiškia, kad brangs alkoholis, tabako gaminiai, degalai. Jau dabar Lenkijoje lietuviai perka maisto produktus, drabužius, akcizines prekes, tačiau Eltos kalbintų ekonomistų teigimu, akcizų augimas Lietuvoje gali turėti tik momentinį poveikį, kai žmonės vėl...
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad pablogintos Lietuvos banko (LB) prognozės, kurios numato 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 2024 m., vis dar viršija prielaidas, pagal kurias ruoštas ateinančių metų valstybės biudžetas. Taip pat, anot jos, dėl aukšto darbo užmokesčio ir ...
Tiek Lietuvos, tiek globali ekonomika yra prislopusi ir patyrusi iššūkių, tačiau nepraradusi ištvermės, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Nors šalies ūkyje stebimas sąstingis, yra ir gerų žinių – kai kurių pramonės šakų būklė per pastaruosius trejus mėnesius ėmė gerėti.
2023 metais nepalankių staigmenų gyventojams ir verslui buvo mažiau negu praėjusiais metais. Tačiau ekonomiką atsivijo ankstesnių metų įvykių pasekmės. Šiemet Lietuvos BVP lyginamosiomis kainomis susitraukė pirmą kartą nuo 2010 metų. Kol kas nepanašu, kad bent jau kitų metų pradžioje išsivaduosime i...
Ministrės Aušrinės Armonaitės žinia apie prancūzų „Michelin“ restoranų gido atėjimą į Lietuvą nuaidėjo kaip dar viena, netikėta super kalėdinės eglutės įžiebimo šventė. Nematyta ir neregėta ši šventė, nes tokio reiškinio – „mišlenų“ – pas mus iki šiol nebuvo. O dabar bus. Pabandykime aptarti, kas la...
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad 1 mlrd. eurų finansinės paramos, numatytos iki šių metų pabaigos Lietuvos ekonomikai stiprinti, įgyvendinimas beveik pasiektas – iki gruodžio buvo paskelbta kvietimų verslui už daugiau kaip 918,5 mln. eurų. Anot jos, dėl šių finansinių p...
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ paliko Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą su neigiama perspektyva, praneša Finansų ministerija.
2023 m. trečiąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 19,3 mlrd. EUR. Palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –0,02 proc, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo nuo -7,6 iki -9,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Gabrielius Landsbergis privalo trauktis iš užsienio reikalų ministro posto dėl klaidų, pakenkusių visai Lietuvai! Jo dėka Lietuva vienintelė Europoje pradėjo politinį ir ekonominį karą su Kinija! Dabar G. Landsbergis gėdingai kapituliavo ir pripažino – tai, ką visada sakiau. Lietuvai galioja tarptau...
Medienos pramonė sudaro labai svarbią ir reikšmingą ūkio dalį visose Baltijos šalyse. Lietuvoje per metus šis pramonės sektorius sukuria net apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mediena ir jos dirbiniai sudaro 12 proc. (4,2 mlrd. Eur) viso šalies eksporto.