1056 straipsnių
Ekonomika (gr. οίκος, Oikos 'namas' + gr. νόμος, nomos 'dėsniai') – socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Šia prasme ekonomika susijusi su etika kaip pačiu pagrindiniu socialiniu mokslu – tiek ekonomika, tiek etika nurodo priežastis „kodėl žmonės daro tai, ką jie daro“ ir labai dažnai šių mokslų išvados dėl to nesutampa.
Lietuvos finansų ministras – Vilius Šapoka.
Šapoka apie priimtą biudžetą: Seimas laikėsi fiskalinės drausmės principo
Kandidatas į prezidentus Remigijus Žemaitaitis žada būti uraganiniu šalies vadovu, kuris, jei prireiks, pasistengs, kad prieš Vyriausybę kiltų žmonių nepasitenkinimo banga. Tačiau politikas viliasi, jog po Seimo rinkimų valdančiąją daugumą formuos ne konservatoriai, todėl dirbti su ministrais ir par...
2023 m. Lietuvoje bankroto atvejų padaugėjo 1,8 proc., Estijoje šoktelėjo 14,4 proc., o Latvijoje sumažėjo 3,8 proc., rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ atlikta nemokumo atvejų analizė Vidurio ir Rytų Europoje (VRE).
Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su „Investuotojų forumu“, pradeda straipsnių ciklą, kuriame analizuoja, kiek mokesčių Lietuvoje sumoka skirtingų sektorių įmonės. Pirmajame jų – žvilgsnis į statybų sektorių, pernai sumokėjusį gerokai daugiau mokesčių nei ankstesniais metais. Kas tai lėm...
Vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybės lygį Lietuva gali mažinti siekdama Šiaurės regiono šalių ekonominių rodiklių. Anot „Investuok Lietuvoje“, padidinusi ekonominį produktyvumą 3,8 proc. per metus, Lietuva minėto regiono šalių lygį pasiekti galėtų iki 2050 metų.
Vyriausybės siūlymas kurti specialų fondą gynybai skiriamoms lėšoms akumuliuoti užtikrins didesnį skaidrumą, tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, turėdama mažą skolą Lietuva gali sau leisti skolintis toliau, o vien įvedusi cukraus mokestį į biudžetą surinktų papildom...
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų...
Lietuvos žmonės jau pasiruošę įsigyti stambesnių pirkinių ir didinti savo vartojimą, todėl prekių kainos sumažės nedaug, o paslaugos toliau brangs, teigia „Delfi“ kalbinti ekonomistai. Jų vertinimu, žmonės susigyveno ir toleruoja dabartines išaugusias kainas.
Tiek Lietuvos bankas, tiek komerciniai bankai atnaujino šalies ekonomines prognozes. Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP), nors ir mažiau nei planuota, bet turėtų augti, gyventojų darbo užmokesčio augimas smarkiai lenkti infliaciją. Tačiau ne visus šios pozityvios prognozės įtikina.
Nors visai neseniai Baltarusija pareiškė stabdanti importą iš Lietuvos, baltarusiai ir toliau patys autobusais vyksta į mūsų šalį įsigyti prekių. Kol vieni siūlo baltarusiams įvesti ribojimus dėl galimo išvežti prekių kiekio, kitų teigiama, kad geriau režimui skirtus pinigus kaimynai išleidžia Lietu...
Lietuvos verslininkai politikus ragina kuo skubiau didinti mokesčius ir surinktą sumą skirti gynybai. „Tai ne išlaidos, o investicija, nes jei neskirsime pinigų gynybai, susitrauks visa Lietuvos ekonomika“, – aiškino verslininkai ir teigė, kad jau dabar yra susimoka „Putino mokestį“. Jie pritaria, k...
Siekiant pagreitinti Vokietijos karinės pramonės „Rheinmetall“ atėjimą į Lietuvą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) siūlo leisti pradėti statyti didelius gynybos pramonės projektus dar neturint statybos leidimo, o jį privoma būtų gauti iki statybų pabaigos.
Nors šiandien daug kalbama apie rizikas regiono saugumui, Lietuva per visą savo istoriją nebuvo tokia saugi, kaip dabar, kai mūsų valstybingumą ir piliečių saugumą užtikrina narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje – NATO. Narystė, kuriai šiandien sukanka 20 metų.
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami.
Kol politikai kalba apie karo grėsmę, verslas skundžiasi, kad investuoti Lietuvoje nebesiryžta nei vietos, nei užsienio verslininkai. Jeigu kalbama apie grėsmę, galbūt turėtų būti kalbama ir apie tai, kaip su ja bus tvarkomasi? To esą yra pasigendama. Plačiau apie situaciją buvo kalbama LNK žiniose.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc.
Vakar Lietuvos banko atstovai pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Palyginti su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 procentof, jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais ekonomika augs 1,6 procento.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2025 m. – 1,8 proc. Konferencijos metu ekonomistas taip pat išskyrė, kad Latvijos ekonomika šiemet turėtų augti 1,2 proc. BVP, o Estijos – susitrauks 1 proc.
Po švelnaus ekonomikos nusileidimo pernai, 2024 m. numatoma 1,6 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – šiemet kainų augimas sieks 1,9 proc. Nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,7 proc., o atlyginimai augs 8,6 proc. ir reikšmingai viršys kainų augimo tempą. Tai...
Gynybai reikia lėšų, ir niekas dėl to nesiginčija. Į klausimą, iš kur tų lėšų gauti, atsakymų verta ieškoti, įvardijant visas galimybes ir palyginant jas tarpusavyje. Tokio valstybinio mąstymo reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatymas.
„Financial Times“ ekspertų paskelbtame „Europos ateities miestai ir regionai 2024“ reitinge – puikūs įvertinimai Lietuvai. Aukštai įvertintas ne tik Vilnius, bet ir mažesni Lietuvos regionai. Tokie tarptautinių publikacijų vertinimai – signalas, kad prastus regionų plėtros rodiklius labiau lemia nep...
