401 straipsnių
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – Lietuvos penkiakovininkė, olimpinė ir pasaulio čempionė, gimusi 1984 metais vasario 28 dieną, Vilniuje.
2012 metais Londono vasaros olimpinėse žaidynėse L. Asadauskaitė, surinkusi 5408 taškus, iškovojo šiuolaikinės penkiakovės aukso medalį ir pagerino olimpinį rekordą.
2021-aisiais besibaigiant Tokijo žaidynėms Laura išgelbėjo Lietuvą nuo tuščio medalių kraičio, kai laimėjo sidabrą. Tuo pačiu tuomet būdama 37-erių ji tapo vyriausia Lietuvos atstove, kada nors užlipusia ant olimpinės apdovanojimų pakylos.
40-metė vilnietė dalyvaus ir 2024-ųjų Paryžiaus olimpiadoje. Tai jai bus jau penktosios olimpinės žaidynės karjeroje.
Prie dviejų olimpinių apdovanojimų ji yra pridėjusi ir visą šūsnį pasaulio bei Europos čempionato medalių, tarp kurių – daugiausiai auksinių: du kartus triumfuota planetos ir net aštuonis sykius Senojo žemyno pirmenybėse.
Laura net keturis kartus (2011, 2015, 2019 ir 2021 m.) pripažinta geriausia Lietuvos metų sportininke.
Nuo 2003-iųjų ji yra Lietuvos krašto apsaugos savanorė.
Jos vyras – Andrejus Zadneprovskis, taip pat buvęs penkiakovininkas, turintis po vieną olimpinį sidabro ir bronzos medalį.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, olimpinė čempionė, kurios pranešimą spalio 8-ąją dieną galės išgirsti visi, kurie dalyvaus konferencijoje „Moters vizija”, šiandien dar negali atsakyti ar dalyvaus olimpiadoje Paryžiuje. Tokijo Olimpinėse žaidynėse sidabro medalį laimėjusi Laura sako, kad sporte k...
Krašto apsaugos ministerijoje buvo apdovanoti Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvos garbę gynę kariai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas olimpinei vicečempionei eilinei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei įteikė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos medalį „Už nuopelnus“.
„Viešėjau Prezidentūroje, man nepatiko, ką išgirdau“, – teigė daugiausiai sportininkų į olimpines žaidynes deleguojančios lengvosios atletikos federacijos vadovas Eimantas Skrabulis. Jis pastebi nemalonią tendenciją – dalis sportininkų perėmė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) būdingą to...
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti Sporto įstatymo pakeitimai, kuriuos rudenį tikimasi priimti Seime, neatsako į visus klausimus, reikia sporto strategija, teigia prezidento patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos rezultatai Tokijo olimpiadoje nėra vienų metų pasekmė, todėl reikės spręsti sporto finansavimo ir praktinio sportininkų rengimo klausimus.
Antradienį ryte Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Tokijo olimpine vicečempione Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene.
Lošimų rinkos priežiūros bei valstybės institucijų atstovai sako, kad pakeitus sporto finansavimo modelį ir loterijų organizatorius įpareigojus paramą sportui skirti ne tiesiogiai, o per biudžetą, jos dalinimas būtų skaidresnis.
Blogiausios žaidynės pagal valstybių įskaitoje užimtą poziciją, prasčiausias pasirodymas šiame amžiuje pagal medalių derlių – tokios buvo Lietuvai Tokijo olimpinės žaidynės, kuriose daugiau nei pusė sportininkų nepasiekė jiems prieš svarbiausią penkerių metų startą keltų uždavinių.
Nors Tokijo olimpinės žaidynės jau pasibaigė, ilgai laukto sporto renginio atgarsiai netyla. Penktadienį šventę Lietuvai padovanojusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė išlaisvino ir interneto pokštininkų fantaziją.
„Tai buvo paskutinis šansas, paskutinė proga užsikabinti medalį“, – grįžusi iš Tokijo žaidynių kalbėjo olimpine vicečempione tapusi šiuolaikinės penkiakovės meistrė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja olimpiadoje dalyvavusiems Lietuvos sportininkams, tačiau bendrą sporto situaciją apibūdina – esame duobėje.
Sekmadienį Tokijo olimpiniame stadione įvyko iškilminga 2020-ųjų žaidynių uždarymo ceremonija, kurios pabaigoje estafetė perduota 2024-ųjų žaidynių šeimininkui Paryžiui.
Sekmadienį, rugsėjo 8-ąją, oficialiai išdalinti paskutiniai Tokijo olimpinių žaidynių medalių komplektai. Olimpinėje finišo tiesiojoje JAV sportininkai sugebėjo aplenkti Kiniją ir medalių įskaitoje užėmė pirmąją vietą.
Dramatiškos šiuolaikinės penkiakovės moterų varžybos, penktadienį atnešusios vienintelį medalį Lietuvos olimpinei delegacijai, nepraėjo be atgarsių.
„Lietuvos sportas dabar dugne. Laikas kilti ir atsispirti. Jei ne Lauros medalis, būtų labai skaudu“, – sakė į Tokiją kartu su Laura atvykęs Atlantos, Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvis, sidabro ir bronzos medalių laimėtojas 46 metų Andrejus Zadneprovskis.
Penktadienį, kai pirmąjį Tokijo olimpinių žaidynių medalį Lietuvai iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, analogišką apdovanojimą atsiėmė ir lietuvių kilmės Argentinos žolės riedulio rinktinės žaidėja Julieta Jankunas.
Jeigu kažkas dar abejojo, kad šiuolaikinėje penkiakovėje negalima girti dienos be vakaro, penktadienį turėjo tuo įsitikinti galutinai. Taip pat ir tuo, jog nevalia keikti likimo, nes Dievo keliai nežinomi.
„Tikėjimas medaliu buvo didelis. Tai supratau likus gal 300 metrų iki finišo. Supratau, kad bus medalis Lietuvai ir niekam jo neatiduosiu“, – sakė Tokijo olimpinės vicečempionės titulą iškovojusi 37-erių Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės žvaigždė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Po nesėkmingų fechtavimo ir plaukimo rungčių Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovės atsigriebė jodamos, o fantastišką sugrįžimą tarp lyderių Londono olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė užbaigė sidabriniu finišu bėgimo ir šaudymo rungtyje.
