Lašišos

Jau greitai visi, neabejingi lašišų likimui, galės išvysti kelių metų sunkaus museline.lt, „Lašišos dienoraščio“ ir Kauno muselininkų klubo darbo rezultatą – dokumentinį filmą „Sunkus kelias“.

Jau netrukus pasirodys jungtinis užkietėjusių muselininkų ir aplinkosaugos entuziastų museline.lt, asociacijos „Lašišos dienoraštis“ ir Kauno muselininkų klubo projektas – dokumentinis filmas apie nelengva lašišų likimą Lietuvoje „Sunkus kelias“.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai kartu su Žuvininkystės tarnybos specialistais pirmą kartą Lietuvoje panaudojo cheminį žymeklį kalceiną (fluorescencinį dažą) ir osmosinės indukcijos metodą, skirtą žuvims žymėti. Tokiu būdu jau sužymėta 12 000 lašišų ir šlakių.

Artėjantis ruduo ne vien grybų, alkanų lydekų ar ešerių metas, bet ir puikus laikas pasireikšti vienai iš „meškeriotojų“ grupių. Kodėl žodį „meškeriotojas“ rašome kabutėse? O todėl, kad tokie individai ne tik neverti šio kilnaus vardo, bet dar yra ir gudriai užsislėpę brakonieriai – skerdikai, per v...

Nuo rugsėjo 1 dienos visoje Lietuvoje prasideda kasmetinė aplinkosauginė akcija „ Lašiša 2018“. Akcijos metu aplinkosaugininkai ypatingai daug dėmesio skirs karališkų žuvų apsaugai. Prie jos raginami prisidėti ir žvejai mėgėjai, bet įvairios aplinkosauginės organizacijos.

Nuo pergaudymų neatsigaunančios lašišos vis dar pavojuje. Karališkos žuvys kaip magnetas traukia brakonierius. Vienas tokių, tinklu Nemuno upėje ties Šilelio kaimu žvejojęs kaunietis, liko ir be laimikio, ir be pinigų.

Lašišos, kaip ir kitos migruojančios žuvys, į savo gimtuosius vandenis grįžtančios susilaukti palikuonių, mokslininkams tebėra didelė paslaptis. Sunku paaiškinti, koks vidinis kompasas joms padeda orientuotis atviruose vandenyse ir atskirti namų kvapą net ir keičiantis vandens užterštumui, upėse dyg...

Vasaros sausroms alinant visą Europą, pavojingai šyla vandens telkiniai. Pastaruoju metu su šia problema susidūrė gausiai lietuvių gyvenama Anglija. Termometro stulpelis šią vasarą čia laikosi ties 30 laipsnių Celcijaus riba ir žūklės klubai bei aplinkosauginės organizacijos susirūpino žuvų sveikata...

Užtvankos kelia daug nerimo visoje Europoje. Viena vertus, tai – ekologiškos energijos šaltinis, kita vertus – užtvankos dažnai tampa mirtinais spąstais migruojančioms žuvims. Liepos 2 dieną Aplinkos ministerijoje šiuos klausimus svarstė organizacijos Dam Removal Europe atstovai, Pasaulinio žuvų mig...

Kaip jau turbūt skaitėte mūsų portale, liepos 2-3 dienomis, Vilniuje, vyko „Dam Removal Europe” („Užtvankų šalinimo Europoje“) seminaras. Jį inicijavo gamtosaugininkė Karolina Žemyna Gurjazkaitė kartu su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Jame mokslininkai, hidrotechnikai, atstovaujantys tar...

Vienos blizgės pritaikytos gaudyti žuvis specifinėmis sąlygoms, o jų modifikacijos dažniausiai naudojamos vienos rūšies žuvims gaudyti. Joms, kaip ir vardiniams ginklams, puikiai tinka vardinės blizgės pavadinimas.

Vakar Aplinkos ministerijoje žinomi Europos ir JAV mokslininkai, aplinkosaugininkai, hidrotechnikai, dirbantys su iniciatyva „Dam Removal Europe”, aptarė užtvankų tvarkymo ir žuvų migracijos gerinimo klausimus. Seminare taip pat kalbėjo iniciatyvos „ Lašišos dienoraštis “ nariai.

Vienas gražiausių muselinės žūklės aspektų, žinoma, yra muselių rišimas. Tačiau kartais kažką pradėti yra labai sunku. Kamuoja nerimas, kad nepavyks, neišeis… Kaip pasiryžti ir pabandyti susirišti savo pirmąją muselę, paklausėme tikrai žinomo Lietuvos muselininko Lauryno Valasinavičiaus. Jis su savo...

Upės – ne tik puikios žūklavietės, bet ir Žemės arterijos. Laukinių upių ekosistemos neįtikėtinai turtingos, jose neršia ir jomis migruoja gražiausios pasaulio žuvys. Deja, ši idilė netrukus gali baigtis. Suskaičiuojama virš 3000 hidroelektrinių, kurios yra suprojektuotos arba jau statomos paskutinė...

Vakar Aplinkos ministerijoje susirinkę žvejų pasaulio atstovai svarstė asociacijos „ Lašišos dienoraštis “ pateiktus siūlymus keisti mėgėjų žvejybos taisykles.

Pačios tinkamiausios dienos žūklei – apsiniaukusios. Saulės spinduliai prasimuša net ir pro tankią lapiją ir nuo spiningautojo silueto ant vandens krinta šešėlis. Jei stovėsite nejudėdamas, tai žuvų nepabaidysite, bet užtenka pasvirti, užsimoti spiningu – jūsų šešėlis atgis. Visoms žuvims tai kelia ...

KABLYS.lt bičiuliai braidau.lt išbandė žūklę ekonomiška įranga Neryje, pačiame Vilniaus centre. Nors vilniečiai dažnai piktinasi, kad nėra kur pažvejoti, panašu, kad tiesiog reikia atrasti geras atkarpas.

Vargu ar rastumėte žveją, kuris nesidžiaugtų sugavęs lašišą arba šlakį. Lašišinės žuvys – pasididžiavimo vertas laimikis ir lygiavertis priešininkas, todėl visada džiugu, kai jomis papildomas dar vienas vandens telkinys Lietuvoje.

Lašišų tėvu vadinamas Egidijus Leliūna kreipėsi į asociaciją „ Lašišos dienoraštis “ ir atvirai pasisakė apie dabartinį lašišinių žuvų ir ne tik veisimo aparatą. Laiškas ilgas, bet prasmingas ir įdomus, paaiškinantis, kodėl rizikuojame likti baltomis varnomis žuvivaisos srityje.

Baigėsi ponerštinis šlakių ir lašišų žūklės sezonas, o nuo upių netrukus pasitrauks paskutiniai spiningautojai, gaudę šias žuvis. Tačiau pakrantės neištuštėjo, nes į nerštavietes kyla kitos Lietuvos meškeriotojų itin trokštamos žuvys – žiobriai. Tik šie jau gaudomi dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmi...