kibernetiniai nusikaltimai

16 straipsnių

Kalbino Titas Atraškevičius, parengė Indrė Pepcevičiūtė-Bogušienė

Lietuvos policija skelbia, kad šių metų sausio mėnesį pradėjo 521 ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Anot policijos atstovų, statistika – kelianti nerimą. Nors sukčiai sugalvoja įvairiausių taktikų, jie dažnai taikosi ir į žmonių bankų sąskaitas. Kokios schemos vyrauja ir kaip neapsigauti, „Delfi di...

Jolanta Borko, Advokatų kontoros ILAW LEXTAL teisininkė

Dar sąlyginai neseniai – 2020 m. sausį – įsigaliojo 5-oji pinigų plovimo ir teroristų finansavimo direktyva (kitaip – AML direktyva). Verslui ir finansų institucijoms tik spėjus apsiprasti su sugriežtintais reikalavimais, 2020 m. gruodžio 3 d. pradėjo veikti nauja, jau 6-oji AML direktyva, skirta ko...

Kibernetinių nusikaltimų skaičius kasmet auga ir nepanašu, kad artimiausioje ateityje ši tendencija nuslops. Tobulėjantys skaitmeniniai įrankiai, didėjanti interneto ryšio skvarba bei auganti internetinių nusikaltėlių IT kompetencija leidžia kurti vis sunkiau pastebimus ir užkardomus kenkėjus. Kript...

LRT Televizijos naujienų tarnyba

Apžvelgus 2014 metų duomenis, paaiškėjo, kad pernai beveik perpus išaugo kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje. Tyrimų duomenimis, dažniausiai puolami fizinių asmenų kompiuteriai ir telefonai.

Europos politikai nusprendė, kad reikia griežtinti bausmes už nusikaltimus - Europos Parlamentas pateikė įstatymo projektą, didinantį minimalią bausmę už vadinamųjų "botnetų" - užkrėstų kompiuterių tinklų - naudojimą: nuo šiol už tai turėtų grėsti mažiausiai treji metai kalėjimo.