Julita Varanauskienė

Europos centrinis bankas (ECB) jau greitai gali pakeisti savo politiką, todėl už būsto paskolą kintamas palūkanas mokantiems gyventojams pats metas susimąstyti, įspėja nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Inreal“. Tačiau „Ober-Haus“ atstovas Marius Čiulada sako, kad kol niekas apie tai garsiai nešneka...

Finansiniame kalendoriuje tarp išskirtinių datų daugelis šeimų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, pažymi rugsėjo pirmąją.

Remiantis pirmą kartą apskaičiuotu SEB banko automobilių įperkamumo rodikliu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo pirmą šių metų pusmetį lizingu galėjo įsigyti 8,7 tūkst. eurų kainuojantį automobilį, dviejų asmenų šeima – įpirkti automobilį, kurio kaina siekia 17,4 tūkst. eurų.

Jei per metus nepavyko atsidėti pinigų atostogų kelionei, pasiimti paskolą ir mokėti kredito įmokas taip pat gali būti keblu, sako LRT.lt kalbintos asmeninių finansų ekspertės. „Skolintis atostogoms yra rizikinga. Atostogos praeina labai greitai, o skola pasilieka ilgam. Per metus ar dvejus finansin...

Išsigandę dėl galimo apvalinimo efekto, kuriuo pasinaudos prekybininkai, įvedant eurą gyventojai patys pakliuvo į savo pinkles. SEB banko tyrimas rodo, kad po pusmečio su nauja valiuta žmonės mintyse patys kainas apvalina.

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų birželį pusė (50 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, šeštadalis (15 proc.), – kad sumažės, o ketvirtadalis (25 proc.), – kad nesikeis.

Reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kur jie saugo pinigus. Ekonomistės paaiškina, kad tokie pasirinkimai rodo finansinių žinių stygių ir nepasitikėjimą, nors laikančių pinigus kojinėse ir po čiužiniu likę nedaug.

Pirmąjį ketvirtį namų ūkių finansinio turto vertė daugiausia didėjo dėl sparčiai augusios antros pakopos pensijų fonduose kaupiamo turto vertės.

Imantys būsto paskolas dabar susiduria su dar viena grėsme: juo kintamos būsto paskolų palūkanos krinta mažyn, tuo daugiau norinčių būstui pasiskolinti būtent tokiomis sąlygomis. Bankų specialistai įspėja, kad taip elgtis – pavojinga.

Pastaraisiais metais Lietuvoje gerų naujienų yra jauniems žmonėms: pastaruosius dvejus metus atlyginimai didėja ir sparčiausiai jie auga jauniems darbuotojams.

Paklausus, kuo skiriasi turtingas žmogus nuo vargšo, tikriausiai daugelis atsakytų, kad neturtingas galvoja, kaip sutaupyti, o turtuolis – kaip uždirbti daugiau. Ir vienu, ir kitu atveju atsakymas gali būti ir ne toks lengvas.

Vidutines pajamas gaunantis žmogus gali svajoti apie nuosavą vieno kambario butą, tačiau jei neturi pradinio įnašo paskolai gauti, susitaupyti jam užtruks apie dešimtį metų. Taip LRT.lt sako nekilnojamojo turto ir asmeninių finansų specialistai. Kaimyninių Latvijos ir Estijos gyventojai, gaunantys t...

Jungtinėje Karalystėje prieš parlamento rinkimus buvo skaičiuojama, kiek pinigų trūksta vidutinę algą uždirbančiam gyventojui, Lietuvoje analogiškus skaičiavimus atliko aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė. Bankų ekspertės dalijasi savo įžvalgomis, kiek ir kam Lietuvoje stinga pinigų.

Poreikį gyventi nuosavame būste neretai lemia ne finansiniai motyvai, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje ir pan. Tačiau finansų trūkumas riboja galimybes patenkinti šį poreikį. Kita vertus, šiandien, kai komercinė bankininkystė Lietuvoje gerai išvystyta, galimybių turi...

Vasaris tapo prekybos centrų skelbimų apie kainų mažinimą mėnesiu.

Pernai privačiuose pensijų fonduose pinigus kaupiantys Lietuvos gyventojai skaičiavo įspūdingą pelną, tačiau toks uždarbis nebus ilgalaikis. Atsargiau pajamas senatvėje prognozuoti verčia ir pavyzdžiai kitose Europos šalyse, kur grąža iš pensijų fondų pastarąjį dešimtmetį buvo neigiama.

Lietuvos gyventojai skeptiškai vertina savo galimybes susitaupyti pensijai.

Žmonės dar neįpratę prie kainų eurais. Tai rodo ir tyrimas, tą mato ir miestelių prekybininkai.

Padidėjusios kainos akis bado. Taip tvirtina gyventojai, pateikiantys realius įrodymus, kas ir kur brango po euro įvedimo.

Niekas nepaneigs, kad naujos valiutos pasikeitimas įneša šiokią tokią sumaištį įprastiniame pirkėjų gyvenime. Tai pastebi ir prekybininkai. Internetinių parduotuvių savininkai Lietuvoje ir Latvijoje pastebi, kad pirkėjai įvedant eurą šiose šalyse elgėsi skirtingai.