91 straipsnių
Po penkerių metų ir daugiau nei 33 tūkst. nukeliautų kilometrų lietuviai Aistė ir Augustinas Žemaičiai pristatė interaktyvų žemėlapį „Tikslas – Amerika”. Į jį pateko daugiau nei 750 lietuvišką paveldą ir atmintį žyminčių objektų, išsibarsčiusių trisdešimtyje JAV valstijų ir Kanadoje. Į įspūdingą sąr...
Socialiniuose tinkluose pasirodė žinučių, kuriose galimybių paso QR kodas lyginamas su žmonių žymėjimu, atliekant bausmes viduramžiais, tikinama, esą panašūs ženklai, skirti neva žmonėms skirstyti, egzistavo senovės pasaulyje. Tai – melas.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3), pristatytas šiais metais Vilniaus rajone rastas ir muziejui saugoti perduotas XIV a. lobis. Vertingiausia jo dalis – tai 54 sidabrinės monetos ir sidabro lydiniai.
„Gal ir ne ypač gerai mokiausi universitete, nes laisvalaikiu daug alaus gėriau.“ Taip spaudos konferencijoje 2005-aisiais yra pripažinęs Vladimiras Putinas. Bet pastaruoju metu jis įsijautė į istoriko vaidmenį: jo vardu toliau platinami pseudoistorinių pasvarstymų, sovietinių ir Rusijos nusikaltimų...
Iš kur į mūsų kunigaikščių herbus atjojo Vytis? Šią heraldinę mįslę narplioja Eugenijus Ivanauskas, žinomas istorikas, archeologas bei numizmatas.
Pripažintas numizmatikos ekspertas, kelių kapitalinių knygų šia tema autorius istorikas Eugenijus Ivanauskas šįkart bent trumpai apžvelgia Jogailos bei Vytauto Lietuvoje vykdytą pinigų politiką 14 a. pačiame gale–15 a. pradžioje. O ji – be galo įdomi.
Vienas žymiausių mūsų numizmatikos ekspertų kaunietis Eugenijus Ivanauskas įsitikinęs, kad monetos nėra vien tik valiuta.
Kai galvoju apie istorinę tautos raišką, mintys sukasi apie kultūrą ir politiką, tiksliau tariant, apie gimtąją kalbą, raštą ir savą nepriklausomą valstybę. Kurdama raštą, tauta papildo rašytinę žmonijos kultūrą. Kurdama savo valstybę, tampa pasaulio istorijos veikėja.
Kaišiadorių rajone, dešiniajame Nemuno krante, prie Liutikės upelio žiočių glūdi nedidelis, bet labai senas Darsūniškio kaimas. Tarpukario Lietuvoje buvo vadinamas miesteliu. Važiuojant vieškeliu nuo Kruonio, turisto akys nukrypdavo į keistus, įmantraus stiliaus senoviškus vartus. Ant keturių mūrini...
Vasara, nors apskritai yra visapusiškai puikus metas, neapsieina be mažyčių praradimų. Kokie jie – supras visi, savaitgalių naktis įpratę leisti pritemusiose klubo „Kablys“ salėse. Poilsio reikia visiems, net šokių aikštelėms, todėl, prisijaukinus savo ilgesį, tenka prisitaikyti prie žymiai retesnių...
Neseniai pasklidus kalboms apie tai, kad Indrės ir Jogailos Morkūnų santuoką ištiko krizė, abu sutuoktiniai to nedetalizavo. Tuomet I. Morkūnienei DELFI patvirtinus apie sunkumus, J. Morkūnas viską neigė. Tačiau dabar žinoma televizijos laidų vedėja prasitarė, jog teismą pasiekė judviejų skyrybų dok...
Vaikystėje maniau, kad Tauragnus įkūrė Tauro ragana, kasnakt šokanti ant šluotos ir šėliojanti po apylinkes iki aušros. Ten, kur temstant suspindėdavo mėnulio takas, ji atsispirdavo nuo vandens auksine klumpe.
Nužudoma šeimos galva, o vaikai ir žmona stoja į karą prieš žudikus – tai įvykis, kuris įplieskia vieną iš pagrindinių „Sostų karų“ konfliktų. Kaip pastebi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas, keršto siekis viduramžiais buvo vienas iš pagrindinių karų kaltinin...
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyksta pasveikinti Rusijos moksleivių, geografijos olimpiados nugalėtojų ir užlipęs į sceną, nusprendžia vaikams surengti improvizuotą geografijos egzaminą. Ir kai devynmečio berniuko, apsikabinęs per pečius paklausia: „Kur baigiasi Rusijos sienos?”, o šiam ė...
Šie metai kai kurioms Lietuvos garsenybėms buvo išskirtiniai ne tik pasiekimais scenoje, televizijos ekranuose bei kituose darbuose, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
Praėjusi vasara man buvo vaisinga kelionėmis į Lenkiją. Tie vaisiai savaime neužaugo, juos reikėjo sodinti bei prižiūrėti. Rezultatas – keturios puikios savaitgalinės kelionės į kaimyninę šalį. Skraidžiau savo iniciatyva, niekas manęs ten nevijo, jokie darbdaviai už mano keliones nemokėjo, į komandi...
Pagrindinė Valkininkų aikštė grįsta akmenimis, šalia stūkso įspūdinga klasikinio stiliaus bažnyčia. Kitoje jos pusėje – stotelė. Ten autobuso laukia būrelis senolių, kurie taip nuseka akimis nematytą automobilį, kad, rodos, kaklai turėtų braškėti. Vėliau sužinome, kad šie laukia autobuso į sostinę. ...
Gedimino bokštas ant kalno iš tikrųjų nėra Gedimino, o Vytauto laikais statytas bokštas. Tikrąjį Gedimino bokštą bus galima išvysti po to, kai liepos 6-ąją visuomenei bus atverta antroji Valdovų rūmų dalis.
XIII a. Venecijoje veidrodžius gaminantys stikliai pastebėjo, kad skaidraus sustingusio stiklo gabalėlis didina daiktus. Jei ne ši įžvalga, nežinia, kiek laiko dar būtų reikėję laukti, kol stikliai ims gaminti akinius.
Pabrėždavom arba primindavom Lietuvos įdomybę Europoje, kad esam buvę paskutinė ilgokai išlikusi nekrikščioniška arba pagoniška tauta.
