J. Varanauskienė

„Sodros“ kiekvieną mėnesį skelbiama įmonių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) statistika sulaukia nemažai dėmesio. Dažniau akys krypsta į sąrašo viršų - įmones, kuriose mokami didžiausi atlyginimai.

Darbo užmokesčio pokyčiai, ko gero, yra antroji pagal populiarumą tema, kai visuomenės nuomonė nesutampa su oficialiąja statistika.

Dauguma šalies darbuotojų yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, o ieškodami naujos darbovietės domisi būsima alga.

Patyrusi finansų specialistė Julita Varanauskienė nuo šiol eis „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus patarėjos pareigas, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Julita Varanauskienė, 12 metų SEB banke ėjusi šeimos finansų ekspertės pareigas ir besigilinusi į šalies gyventojų finansinę elgseną, nusprendė ieškoti naujų iššūkių ir saviraiškos būdų bei savo karjerą toliau tęs ne SEB banke, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi.

SEB banko atlikto Baltijos šalių gyventojų finansinio saugumo tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį pagal dešimties balų sistemą vertina 4,4 balo, rašoma pranešime spaudai. Iš Baltijos šalių gyventojų labiausiai savo finansine padėtimi patenkinti estai, mažiausiai – latviai.

Jauni žmonės, jaunos šeimos pritars, kad savarankiško gyvenimo pradžioje išlaidos būna didesnės negu pajamos: reikia įsigyti būstą, susikurti buitį, įsigyti automobilį - kai kurioms šeimoms antrą, kai kurioms – pakeisti į didesnį.

Lietuvoje po automobilį tenka vidutiniškai penkioms iš šešių šeimų. Daugeliui automobilis – transporto priemonė, patogesnis, greitesnis, o kartais ir pigesnis būdas iš taško A pasiekti tašką B.

Kas dešimtas gyventojas, šiemet gavęs vartojimo kreditą, jau prieš tai buvo paėmęs ir būsto kreditą, rodo SEB banko duomenys.

Sako, kad po atostogų reikia bent dviejų savaičių, kad žmogus vėl įsivažiuotų į darbą. Laiko prireikia ir tam, kad sugrįžtume į įprastą finansinį režimą.

Lietuvos banko duomenimis, šalyje daugėja bankų ir kredito unijų išduodamų vartojimo paskolų.

Geresni lūkesčiai dėl pajamų ateityje turėjo įtakos tam, kad per metus padidėjo gyventojų kredito kortelių limitai. Taip užsitikrinę didesnes galimybes pasiskolinti, jei prireiktų, žmonės mažiau suka galvą dėl santaupų nenumatytiems atvejams. Ar kredito kortelė, dažnai naudojama dėl kelionės užsieny...

SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad per metus galimybės įpirkti senos statybos būstą vidutinį darbo užmokestį gaunančiam sostinės gyventojui šiek tiek pagerėjo Vilniuje ir Rygoje, o Taline pablogėjo.

Kai kalbama apie finansinį išprusimą, daugelis galvoja, kad kažkokiuose slaptuose vadovėliuose yra parašytos stebuklingos formulės, kurias pamatęs žmogus tampa turtingas.

Verta ar neverta skolintis atostogoms – atsakymas labai asmeniškas. Didele dalimi jis priklauso nuo to, į kurią eilutę išlaidas atostogų kelionei rašote: ar tai – pirmo būtinumo dalykas, ar toks, be kurio galite nesunkiai išsiversti.

Pernai mokėjimo kortelėmis už pirkinius dažniau atsiskaitė gyventojai visose Baltijos šalyse.

Ateinantis pavasaris džiugina ne tik gausesniais saulės spinduliais. Daugeliui namų ūkių jis reiškia ir mažėjančias būtinąsias išlaidas – nebereikės mokėti už šildymą. Tačiau dabar pats metas pradėti ruoštis ateinančiam šildymo sezonui.

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų kovą daugiau negu pusė (52 proc.) respondentų manė, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 11 proc. - kad pigs, 26 proc. - kad kainos nesikeis.

Pernai metų pabaigoje įsigalioję nauji Atsakingo skolinimo nuostatai, sugriežtinę paskolų teikimo sąlygas, kaip ir buvo prognozuota, didesnę įtaką padarė jauniems, dar trisdešimtmečio nesulaukusiems būsto paskolų gavėjams.