152 straipsnių
Europoje dėl žmogaus godumo nyksta absoliuti dauguma komercinių žuvų rūšių. Labai dažnai gyventojai apie tai sužino tik post factum – kai dar viena žuvų rūšis atsiduria ties išnykimo riba. Į įžuvinimus ir rūšių atkūrimą investuojamos lėšos neduoda tokio rezultato, kokį gautume apriboję savo godumą.
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos skyriuje, Žeimenoje, dabar pats darbymetis – iš lašišų ir šlakių imami ikrai ir pieniai, pradedamas naujas šių žuvų veisimo ciklas. Pavasarį Lietuvos upių ichtiofauną papildys tūkstančiai lašišų ir šlaki...
Kasmet aplinkosaugos portaluose pasirodo įspūdinga statistika apie tai, kiek žuvų buvo paleista į vandens telkinius ir kokiomis žuvimis ketinama žuvinti ežerus ar upes kitąmet. Tačiau ar iš tiesų žuvimas yra vienintelis ir geriausias kelias, norint atkurti žuvų išteklius mūsų vandenyse?
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Kauno valdybos pareigūnai kartu su Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistais penktadienį įžuvino Kauno rajone esančią Karklės upę, – tokia informacija dalijasi...
Gegužės 22 d. sėkmingai įžuvinti Panevėžio apskrityje esantys Mirgų, Pukiškio, Juodžio ir Skaistės ežerai. Iš viso per vykusį įžuvinimą į šiuos vandens tekinius įleista 15 500 europinių ungurių, – apie tai rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Sėkmingai įžuvinti Panevėžio apskrityje esantys Mirgų, Pukiškio, Juodžio ir Skaistės ežerai. Iš viso per vykusį įžuvinimą į šiuos vandens tekinius įleista 15 500 europinių ungurių, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Norint pagausinti Lietuvos žuvų išteklius, į šalies vidaus vandens telkinius yra įžuvinama tam tikras kiekis įvairių žuvų. Šiemet žuvų ištekliams valstybiniuose vandens telkiniuose atkurti ir apsaugoti numatyta 2,51 mln. eurų. GRYNAS.lt aiškinasi, kokie įžuvinamų vandens telkinių atrankos kriterijai...
Ūsoriai didesnėse Lietuvos upėse buvo kažkada gausiai sutinkama žuvis, džiuginanti žvejus. Tačiau gamtos tarša, užtvankų statymas, „elektrikų“ ir kitų brakonierių siautėjimas šias žuvis stipriai išnaikino. Šiandien ūsorių mūsų upėse tikrai yra mažai, o kai kuriose jie ir visai išnyko ar tapo retenyb...
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, vykdydama kasmetinį žvejybos plotų naudotojų patikrinimą, nustatė, kad Trakų rajono ežeruose buvo piktybiškai nesilaikoma žvejybos ploto naudojimui suteiktų leidimų sąlygų.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyrius praėjusią savaitę įžuvino net keturis vandens telkinius – Mituvos ežerą, Noriūnų tvenkinį, Stirniškių tvenkinį ir Šaukliškių karjero vandens telkinį. Į šiuos vandens telkinius paleista lydekų, karpių, amūrų ir lynų.
Kablys.lt sulaukia daug skaitytojų žinučių su įspūdingomis žuvimis ir kovomis, tačiau ne visos taip sujaudina, kaip Gyčio atsiųstas vaizdo įrašas. Jame žvejys ir žuvų augintojas savanoriškai įžuvina Kėdainių miesto parke esantį tvenkinį ir negaili geranoriškų patarimų žvejams – saugoti gamtą ir dažn...
Į eršketų, kadaise Lietuvos upėse plaukiojusių didingų žuvų, atkūrimą daugelis žvejų vis dar žiūri skeptiškai. Neseniai šia galimybe abejojo ir mokslininkai, tačiau atlikti genetiniai muziejuose esančių eršketų iškamšų tyrimai atskleidė naudingos informacijos.
Pasinaudoję šiltais rugsėjo orais, Kauno žvejų draugijos atstovai kartu su aplinkosaugininkais įžuvino Pajiesio tvenkinį, esantį Kauno rajone.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai kartu su Žuvininkystės tarnybos specialistais pirmą kartą Lietuvoje panaudojo cheminį žymeklį kalceiną (fluorescencinį dažą) ir osmosinės indukcijos metodą, skirtą žuvims žymėti. Tokiu būdu jau sužymėta 12 000 lašišų ir šlakių.
Jutos valstijos Gamtos išteklių departamento Laukinės gamtos padalinio darbuotojai šią vasarą nesėdėjo sudėję rankas. Jie iš lėktuvo į atokius kalnų ežerus išbėrė tūkstančius mažų įvairiausių rūšių žuvyčių.
Vargu ar rastumėte žveją, kuris nesidžiaugtų sugavęs lašišą arba šlakį. Lašišinės žuvys – pasididžiavimo vertas laimikis ir lygiavertis priešininkas, todėl visada džiugu, kai jomis papildomas dar vienas vandens telkinys Lietuvoje.
Eršketai daugeliui siejasi su prabanga ir egzotika ir mažai kas prisimena tuos laikus, kai šios žuvys dar plaukiojo Lietuvos upėse. Deja, statomos užtvankos ir nuolatinis pergaudymas tapo eršketų nelaimės pranašais – praėjusio šimtmečio antroje pusėje eršketai Lietuvoje išnyko.
Eršketai daugeliui siejasi su prabanga ir egzotika ir mažai kas prisimena tuos laikus, kai šios žuvys dar plaukiojo Lietuvos upėse. Deja, statomos užtvankos ir nuolatinis pergaudymas tapo eršketų nelaimės pranašais – praėjusio šimtmečio antroje pusėje eršketai Lietuvoje išnyko.
Plėšrūnių žuvų nykimo problema Lietuvoje labai ryški, todėl aplinkosaugininkai ir vandens telkinių nuomotojai kasmet jomis įžuvina vandens telkinius. Prasidėjus gegužei lydekomis papildyti Joniškio rajono ežerai.
Vertingomis žuvimis pasipildė dar du Šiaulių regiono vandens telkiniai. Aplinkosaugininkai ir žvejų klubas „ Penki žvejai “ lydekomis ir karpiais papildė Gudelių ežerą ir Dargaičių tvenkinį.
