Pasidžiaugėme neilgai – keturis mėnesius iš eilės mažėjęs kainų lygis rudenį ir vėl kyla, tad, nors prekyba ir slopsta, kainos gyvena savo gyvenimą. Apie tai, kas pakurstė paslaugų ir prekių brangimą, buvo pasakojama laidoje „Info diena“.
infliacija
1108 straipsnių
Infliacija vadinamas bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso padidėjimu per metus.
Japonijos turistai už savaitinius traukinių bilietus mokės daugiau: pirmą kartą per keturis dešimtmečius traukinių tinklas „JR“ padidino kainas – vidutiniškai 70 proc. Tačiau net ir gerokai pakėlus kainą, paklausa greičiausiai išliks stipri dėl pigesnės jenos ir didelio atvykstančių turistų srauto.
Prasidėjo neįprasta kova su augančiomis kainomis Austrijoje. Kol centrinė valdžia galvoja, vienas didelis prekybos centras ėmėsi veiksmų. Šimtui pagrindinių maisto prekių jis sumanė sumažinti kainas tiek, kiek jos kainuotų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), skelbia LNK žinios.
Paskelbti naujausi nacionalinių sąskaitų duomenys rodo, kad įmonių pelningumas pernai šiek tiek padidėjo, tačiau tebebuvo pastebimai mažesnis nei prieš „Covid-19“ pandemiją. Įmonių pelningumą labiausiai padidino energetikos ir finansų sektoriai. Be šių veiklų Lietuvos įmonių pelningumas buvo mažiaus...
Kakavos kainos per pastaruosius metus pakilo maždaug 47 proc. nuogąstaujant, kad prasti orai ir žemės ūkio kultūrų ligos gali pakenkti Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos produkcijai, sudarančiai du trečdalius pasaulinės pasiūlos. El Niño klimato fenomenas gali dar labiau pabloginti situaciją, todėl anal...
Britų pirkėjai pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus pajuto mėnesinį maisto produktų kainų sumažėjimą, kai mažmenininkai, vykstant „aršiai konkurencijai“ tarp parduotuvių, sumažino pieno produktų, žuvies ir daržovių kainas, rodo atlikta apklausa.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) numato pasaulio ekonomikos „minkštą nusileidimą“: infliacija toliau nuosekliai slops, o dauguma didžiųjų pasaulio ekonomikų nuosmukio išvengs. Lyginant su TVF prognoze, parengta birželį, Lietuvos BVP šiemet trauksis tik –0,2 proc. (+1,2 p. p. peržiūra), o kitąmet a...
Lietuvos ekonomikos šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl turėtų augti. Ateinančiais metais infliacija grįš į įprastas vėžes, nedarbas ūgtels nežymiai ir, nors atlyginimų augimas lėtės, gyventojų perkamoji galia atsities – prognozuoja INVL vyriausioji ek...
Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2023 m. rugsėjį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 13,3 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Jau kurį laiką kalbama apie galimybę atsiimti dalį investicijų iš antros pensijų pakopos. Prezidentūra pateikė pasiūlymą, įgyvendinus kurį, gyventojai turėtų galimybę atsiimti iki 25 proc. antros pakopos fonduose sukauptų pinigų. Tokia galimybė daug kam skambės viliojančiai, tačiau praktiškai tik pa...
Rugpjūčio mėnesį Jungtinės Karalystės piniginiai ištekliai pirmą kartą per pastaruosius 13 metų sumažėjo – monetaristai teigia, kad tai pranašauja recesiją.
Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos narys ir vyriausias ekonomistas Philipas R. Lane‘as teigia, kad jeigu infliacija vidutiniu laikotarpiu pradės kilti, o ne artėti prie 2 proc., institucija yra pasiruošusi toliau kelti bazines palūkanas.
Didžiausia Lietuvos ekonomikos problema slopsta, bet džiaugtis dar anksti: rudenį gali tekti veržtis diržus (10)
Gyventojų perkamoji galia tik didės, o kainų augimas metų pabaigoje bus smarkiai sulėtėjęs, skelbia dalis ekonomistų. Tačiau esama nuomonių, kad šis ruduo bus paženklintas „diržų veržimosi“, kai žmones prislėgs per porą metų susikaupusios infliacijos našta.
Ekonomistas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad tai, ar euro zonoje infliacija priartės prie 2 proc., priklausys nuo to, kokia bus artėjanti žiema regione. Pasak jo, jeigu žiema bus šilta, tuomet nebus dujų, šildymo bei elektros kainų šuolio ir tada galima tikėtis Europos Centrinio Banko (ECB) tikslinio ...
Jungtinės Karalystės (JK) vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo iki aukščiausio lygio per beveik dvejus metus, nes darbo užmokesčio augimas pradėjo viršyti infliaciją, o tai sušvelnino namų ūkių finansus slegiančią pragyvenimo išlaidų krizę.
Remiantis išankstiniu Eurostato įvertinimu, 2023 m. rugsėjį euro zonos metinė infliacija turėtų būti 4,3 proc., mažesnė, palyginti su 5,2 proc. rugpjūtį.
Naujausio profesinių paslaugų bendrovės EY rengiamo ekonomikos plėtros tyrimo duomenimis, pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,6 proc., o kitais metais – 2,8 proc., tačiau euro zonos augimas bus lėtesnis – šiais metais tik 0,7 proc., o kitąmet – 1,2 procento. Lietuvos ekonomikos s...
Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia...
Euro zonos infliacijos rodikliai kadaise būdavo kruopščiai analizuojami ieškant užuominų apie tai, kiek dar Europos Centrinis Bankas (ECB) pakels palūkanų normas. Tačiau dabar šie skaičiai turėtų suteikti informacijos spėjimams dėl palūkanų normų sumažinimo.
Rinkoms tikintis, kad bazinės palūkanų normos euro zonoje mažės kitų metų liepą, Lietuvos banko vadovas siūlo neskubinti įvykių, bet pažymi, jog dešimtą kartą iš eilės padidintos palūkanos sukelia labai stiprų „ribojantį poveikį“ infliacijai ir jas reikia išlaikyti tiek, kiek reikės sugrąžinant kain...