278 straipsnių
Buvau ankstesnio Šaltojo karo pėstininkas ir vienas pirmųjų apžvalgininkų, paskelbusių pavojaus signalą (2007 metais parašytoje knygoje) dėl naujojo, vykdomo Vladimiro Putino režimo. Dabar man didesnį nerimą kelia ne priešininkų stiprybė, o mūsų pačių silpnumas.
Turkija sekmadienį pasmerkė Vokietijos teismo sprendimą neleisti Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui teletilto metu kreiptis į Kelne vyksiančio mitingo dalyvius.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Respublikonų partijos kandidato Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose galėtų turėti įtakos transatlantiniams ryšiams, praneša naujienų agentūra AP.
Varšuvoje įvykęs NATO viršūnių susitikimas buvo geriausias nuo Šaltojo karo pabaigos. Rimti žmonės priėmė rimtų sprendimų dėl rimtų problemų. Tabu nebeliko. Rusija kelia grėsmę pafrontės valstybėms (tai garsiai ištarti per ankstesnius viršūnių susitikimus būtų buvę kontroversiška).
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sako, kad Boriso Johnsono paskyrimas vadovauti Didžiosios Britanijos diplomatijai rodo, jog naujoji vyriausybė yra rimtai nusiteikusi palikti Europos Sąjungą, o naujoji ministrė pirmininkė Theresa May turėtų „kuo greičiau“ pradėti d...
Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį išvyko į Varšuvą, kur vyks NATO viršūnių susitikimas. Jame, kaip tikimasi, valstybių vadovai viešai paskelbs apie bataliono dydžio kovinių grupių sausumos pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Liepos 8–9 dienomis NATO valstybių vadovai Varšuvoje galbūt pasirašys istorinį susitarimą, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje nuo 2017 m. bus nuolat dislokuojama karinė brigada iš keturių batalionų, turinti atgrasyti Rusiją nuo kėslų pulti rytinį Šiaurės Atlanto aljanso sparną.
NATO generalinis sekretorius sveikina Vokietijos sprendimą siųsti batalioną į Lietuvą, bet pritaria ir Berlyno siekiui derėtis su Rusija. Atgrasymo ir dialogo pusiausvyra per NATO vadovų susitikimą penktadienį Varšuvoje bus viena iš pagrindinių temų.
Baltijos jūrą kertantis Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektas „Nord Stream 2“ gali įvaryti pleištą tarp Europos valstybių. Dėl jo skirtingose barikadų pusėse jau atsidūrė Lietuvos ir Vokietijos valdantieji.
Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti dujų importą ir mano, jog Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektas „Nord Stream 2“ gali būti įgyvendinamas, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Po referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės piliečiai pasisakė už išėjimą iš Europos Sąjungos, atėjo aktyvus politikų ir diplomatų darbymetis pagrindinėse Europos sostinėse.
Lietuva palaiko šešių Europos Sąjungos (ES) šalių-steigėjų norą kuo greičiau pradėti derybas su Didžiąja Britanija dėl jos išstojimo iš Bendrijos, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Anot jo, tai padėtų sumažinti rinkose tvyrančią nežinomybę.
JK komisaras Europos Komisijoje Johathanas Hillas pareiškė, kad to, kas padaryta, nebepakeisi. Jis mano kad jam nebederėtų tęsti EK finansų komisaro pareigų. Tiesa, dar dvi savaites jis liks pareigose, kad tinkamai perduotų darbus. Artimas JK ministro pirmininko D. Camerono bendražygis J. Hillas buv...
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) nares nedaryti skubotų išvadų apie Didžiosios Britanijos sprendimą pasitraukti iš bloko, nes tai galėtų dar labiau suskaldyti Europą.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako sulaukęs Vokietijos kolegos Franko-Walterio Steinmeierio patikinimo dėl vokiečių indėlio į Baltijos šalių saugumą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frank-Valteris Šteinmejeris) sukritikavo NATO dėl karingos Aljanso pozicijos Rusijos atžvilgiu, ir pavadino tai „karo kurstymu“, skelbia vokiečių dienraštis „Bild“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris trečiadienį pareiškė, kad britų balsavimas už „Brexit“ galiausiai galėtų atvesti prie Europos Sąjungos „dezintegracijos“.
Rusijos biudžetas yra ribotas, o Jungtinės Tautos tiek ją, tiek Ukrainą spaudžia laikytis paliaubų susitarimo. Tad kodėl Maskva vėl atgaivina įšaldyta konfliktą Ukrainoje?
Vokietijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu, neatsižvelgę į Turkijos perspėjimus, kad toks sprendimas gali pakenkti dvišaliams santykiams.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pasiūlė atšaukti Rusijai ekonomines sankcijas. Ministro žodžiais, Vakarų šalys turėjo Maskvai daryti spaudimą taikant „sumanius“ draudimus, rašo agentūra „Deutsche Welle“.
