atmintis

Kai kurie iš mūsų sykį perskaitytos knygos ar peržiūrėto filmo siužetą geba įsiminti labai ilgam. Tačiau daugeliui „vartoti“ kultūrą – tai lyg pripildyti vonią vandeniu, joje valandėlę pamirkti, o paskui, ištraukus kamštį, stebėti, kaip vanduo nubėga vamzdžiu žemyn. Viskas, kas lieka, tai keli lašel...

Atsistoti prieš visus ir kalbėti viešai – daugeliui yra didelis stresas. Tam, kad sumažintumėte stresą savo viešos kalbos metu, turėtumėte skirti laiko kalbos parengimui. Nes būtent baimė susimauti yra dažniausiai sutinkama iš viso viešojo kalbėjimo baimių spektro. O susimauti lengviausia, kai esame...

Žmogaus atmintis nėra tobula. Kartais skaitome knygas, mokomės, o vėliau nieko neatsimename. Tai gali baigtis prastu pokalbiu dėl darbo ar neišlaikytu egzaminu. Ką reikia daryti, kad būtume tikri, jog išmoktą informaciją atsiminsime?

Mūsų smegenų vingiuose darniai gyvuoja maždaug 86 mlrd. nervinių ląstelių, kurios, bendraudamos per trilijonus sinapsių, bendromis pastangomis siekia įgyvendinti vieną unikaliausių gyvam organizmui būdingų gebėjimų – pamiršti.

Fenomenalia atmintimi pasižymintys žmonės paprastai labai gerai geba atsiminti konkrečius dalykus, bet nesugeba kurti abstrakčių prisiminimų ir tarp jų rasti sąsajų, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorius Albinas Bagdonas.

27 metų Rebecca Sharrock iš Brisbano yra viena iš vos aštuoniasdešimties žmonių pasaulyje, kuriems diagnozuota itin gera autobiografinė atmint is.

Pasistatote automobilį gausiai užstatytoje aikštelėje, o parėję iš parduotuvės nė nenutuokiate, kur jis yra. Ieškote, nervinatės, laikas bėga.

Ar „aš“ – tai mano prisiminim ų sankaupa? Mūsų smegenys ir kūnas per gyvenimą keičiasi taip intensyviai, kad šiuos pokyčius sunku net pastebėti. Viskas nuolat sukasi tarsi laikrodžio rodyklė. Pavyzdžiui, raudonieji kraujo kūneliai visiškai pasikeičia kas keturi mėnesiai, o odos ląstelės – kas kelios...

Sekmadienį surengtas neįtikėtinai sėkmingas labdaros koncertas, skirtas prisiminti vieną įtakingiausių ir novatoriškiausių XX amžiaus muzikos kūrėjų.

Ar norėtumėte greičiau mokytis? Ar tai būtų ispanų kalba, ar grojimas muzikos instrumentu, ar nauja sporto rūšis – visiems į naudą ko nors mokytis, tik bėda, kad dienos ne tokios jau ilgos.

Visiems pažįstama vaistažolių galia: rodos, kiekvienos ligos priešnuodis slypi gamtoje. Tačiau net ir vaistažolėms galioja „kas per daug, tas nesveika“ principas. Pernelyg dažnai arba netinkamai naudojamos vaistažolės gali ne pagerinti sveikatą, o jai pakenkti. Ką reikia žinoti?

Bandydami valingai išmokti ką nors pamiršti, galime sukelti lengvą amnezijos formą, kai užslopinsime prisiminimus, kurių galbūt net visai nenorėjome pamiršti. Taip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Gintaras Kaubrys. „Užslopinta problema gali...

Efektyvus kalbų mokymasis, matematiniai skaičiavimai ar sėkmingas profesinis gyvenimas dažnai siejamas su gera atmintimi ar gebėjimu susikaupti. Ar to galima išmokti? Daugelis žmonių mano, jog šie dalykai yra įgimti. Tie, kuriems šių savybių stinga, yra linkę save nurašyti, nes galvoja, kad yra neta...

Vilniaus universiteto mokslininkai (VU) kartu su partneriais iš Federalinio technologijos instituto Ciuriche daro prielaidą, kad dabartinius duomenų įrašymo ir saugojimo įrenginius ateityje pakeis memristorinė atmintis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vos ne kiekvieną dieną turime įsiminti daugybę naujos informacijos, o ką jau bekalbėti apie įvairius kodus ir slaptažodžius... Kad tai būtų lengvesnė užduotis, atminti es lavinimo ekspertas Henrikas Šalūga papasakojo apie pagrindines atminties lavinimo technik as.

Naujas tyrimas, prieš kelias dienas aprašytas žurnale „Current Biology“, skelbia, kad tam tikrų smegenų sričių stimuliavimas silpna elektros srove, kol jūs miegate, padidina gebėjimą įsiminti tai, ką mokėtės praėjusią dieną, – rašo upi.com.

Nebūtina kasryt skirti po tris valandas meditacijai, kad būtumėte laimingi ir produktyvūs visą dieną.

Jei smegenys galėtų girtis, jos tai darytų visą laiką. Tai ko gero pats sudėtingiausias mūsų organizmo organas ir sumaniausias kompiuteris, kuris kada tik egzistavo.

Kiekvieno moksleivio ir studento, besiruošiančio egzaminams, didžiausias košmaras – atėjus egzamino dienai ir nužvelgus užduotis pamiršti informaciją, kuri dar vakar atrodė tokia suprantama ir įsimenama.

Antsvoris veikia galvos smegenų veiklą ir gali sukelti atminties problemų.