asteroidas

Iš japonų kosminio zondo ant asteroido trečiadienį sėkmingai nusileido vokiečių ir prancūzų stebėjimo prietaisas, galintis pateikti užuominų apie Saulės sistemos kilmę, paskelbė Japonijos kosmoso tyrimų pareigūnai.

2005 metais Japonijos zondas „Hayabusa“ lankėsi asteroide 25143 Itokava. Nusileidęs ant paviršiaus, jis paėmė keletą uolienų mėginių ir 2010 metais parskraidino juos į Žemę.

Jei Žemės link artėtų pražūtingas asteroidas, kaip galėtume jį sustabdyti? Kol kas parengtų tam sistemų nėra, bet idėjų – apstu.

Nors asteroidų orbitos yra labai įvairios, daugelis jų turi panašių savybių. Pavyzdžiui, yra įvairios asteroidų grupės, kurių orbitos yra vienodai pasvirusios į Saulės sistemos plokštumą, arba vienodai ištįsusios, arba dar kaip nors panašios.

Tarpžvaigždinis klajoklis Oumuamua vėl užminė mįslę. Jis ne tik skriejo labai greitai, bet ir greitėjo. Ar toks elgesys pritinka garbingam asteroidui, ar veikiau tai vėjavaikių kometų išmonė?

Vienas iš didžiausių Saulės sistemos asteroidų šiuo metu taip priartėjo prie Žemės, kad naktį jį galima pamatyti plika akimi.

Japonijos kosminis zondas „Hayabusa2“ po ilgiau kaip trejus metus trukusios kelionės pasiekė už 300 mln. km nuo Žemės skriejantį asteroidą, kad surinktų duomenų apie Saulės sistemos formavimąsi ir gyvybės kilmę.

Japonų kosminis aparatas po pusketvirtų metų kelionės atskrido prie vieno asteroido ir bandys paimti jo mėginių, kuriuos turi pargabenti į Žemę.

JAV vyriausybė didins pastangas apsaugoti mūsų planetą nuo asteroidų, galinčių nušluoti ištisus regionus ar net žemynus.

Mokslininkai aptiko asteroidą, susidariusį Saulės sistemos formavimosi pradžioje kažkur arčiau centrinio šviesulio ir galiausiai nuklydusį už milijardų kilometrų, toli už Neptūno orbitos, trečiadienį pranešė astronomai.

Jupiteris, būdamas didžiausia Saulės sistemos planeta, dažnai sulaukia asteroidų ir kometų smūgių. Dabar nauja mėgėjiškų stebėjimų analizė leido patikslinti, koks iš tiesų yra šių smūgių dažnis.

Kol pasaulis buvo užsiėmęs savais reikalais, futbolo aikštės skersmens asteroidas praėjusį savaitgalį prašvilpė pro mūsų planetą. NASA mokslininkai masyvų asteroidą Arizonos observatorijoje pastebėjo likus vos kelioms valandoms iki jo praskridimo.

Mokslininkai tiria, kokio dydžio bombos reikėtų, norint susprogdinti asteroidą, praneša Space.com.

Naujausias prestižinio Harvardo universiteto mokslininkų komandos atliktas tyrimas liudija, kad gyvybė į Žemę asteroidų galėjo būti atgabenta iš kitos Saulės sistemos. Paskatinimu imtis šio tyrimo tapo tarpžvaigždinis asteroidas Oumuamua, į mūsų Saulės sistemą patekęs spalio mėn. ir sukėlęs astronom...

Arti Žemės penktadienį praskriesiantis naujai atrastas asteroidas bus jau antras nedidelis dangaus kūnas, priartėjęs prie mūsų planetos šią savaitę, bet mokslininkai ramina, kad jokio pavojaus nėra

Šį sekmadienį prie pusiaujo gyvenantys astronomijos entuziastai galės stebėti milžinišką asteroidą. Mokslininkai sako, tai bus didžiausias dangaus kūnas, šiemet praskriesiantis netoli Žemės, ir priskiria jį pavojingųjų kategorijai.

JAV kosmoso agentūros (NASA) duomenimis, vasario pradžioje santykinai arti Žemės praskries asteroidas. Dangaus kūnas, pavadintas „2002 AJ129“, vasario 4 dieną 22.30 val. Vidurio Europos laiku pralėks 4,2 mln. km atstumu nuo Žemės, pranešė NASA.

Senoviniai mineralai nurodė anksčiau nežinotą susidūrimą su ~1 km skersmens asteroidu, įvykusį maždaug prieš 800 tūkstančių metų.

Stebėjimų duomenys rodo, kad pirmąjį istorijoje tarpžvaigdinį asteroidą Oumuamua gali dengti sluoksnis, kuriame daug tokių organinių medžiagų, kaip tolinai, susidarantys dėl kosminių ir galaktinių spindulių poveikio.

Pro Žemę turėtų praskrieti beveik 5 km skersmens asteroidas. Mokslininkai teigia, kad šįkart grėsmės mūsų planetai jis nekelia.