Albertas Gapšys

Kiek daugiau nei prieš savaitę buvo pranešta, kad Latvijos pieno gamintojų kooperatyvas „Piena celš“ pasiryžęs suvienyti jėgas su Estijos kolegų organizacija „E-Piim“ nuosavai pieno perdirbimo gamyklai Estijoje pastatyti.

Prasidėjus javapjūtei apie Lietuvos žemės ūkio perspektyvas kalbamės su Albertu Gapšiu, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėju.

Nors ūkiai stambėja ir žemės ūkio produkcijos eksportas sudaro, kai kuriais skaičiavimais, iki 17 proc. viso Lietuvos eksporto, tačiau vienas iš pagrindinių sektorių – gyvulininkystė – susidūrė su gan rimtais sunkumais.

Nors lietuviai eksportuoja pakankamai daug žemės ūkio produktų, tai kelia ir sunkumų.

Lietuviai laužo ietis, ar leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę, tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje ši veikla legalizuota prieš keletą metų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ daugelį prajuokino savo atsakymu apie „gyvulių ūkį“ kai buvo kalbama apie mokestinę sistemą, bet tiesiogine termino prasme, panašu, jis buvo teisus.

Finansų ministerijai paskelbus, kad prasidėjo BVP kritimas ir dėl to kalti ūkininkai, nes šiemet derlius mažesnis nei pernai, žemdirbiai prakalbo apie tai, jog su ekonominiais sunkumais susiduria ne tik ūkininkai, bet ir susijusios ekonomikos sritys, o padėtis panaši, kaip 2008 m., kai buvo juntamas...

Ūkininkams skundžiantis, kad vilkai skerdžia vis daugiau avių, kurių dėl ES paramos per keletą metų padaugėjo keletą kartų, ekspertai tikina, kad dėl to kalti mes patys.

Ūkininkai, pretenduojantys į ES paramą, skundžiasi, jog taisyklės pakankamai diskriminacinės ir atskiros žemdirbių grupės lieka už borto. Tuo tarpu ekspertai įvardina ir kitą bėdą, dėl kurios mes negalime efektyviai panaudoti šių pinigų – tai nuolat kaitaliojamos taisyklės ir valstybės strategijos, ...

Aiškindami apie pašarinių grūdų stygių kiaulių ir paukščių augintojai prašo leisti atsivežti jų iš trečiųjų šalių be tarpininkų. Pabrangę pašarai stipriai augina produkcijos savikainą, tačiau gamintojai tikina, kad išaugusių sąnaudų dalintis su vartotojais dabar negalės.

DELFI pavyko gauti po paslapties šydu rengiamą Vyriausybės priemonių planą, kuriame numatomi veiksmai kovoje su prekybos tinklų įsigalėjimu, o galutinis tikslas – smulkaus verslo skatinimas. Neoficialiai kalbama, kad tai premjero Sauliaus Skvernelio deklaruotos „kovos su kainomis“ veiksmų dalis, o g...

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas šiemet prognozuoja maždaug penktadaliu prastesnį grūdų ir bulvių derlių. Institutas skaičiuoja, kad grūdų šiemet bus nukulta 4,345 mln. tonų – 24,8 proc. mažiau nei pernai |(5,781 mln. tonų).

Kai kurie ekspertai ir ūkininkai siūlo drąsią idėją – pasinaudoti sunkumais dėl plintančio afrikinio kiaulių maro ir Briuselyje pasigrumti dėl paramos modernioms kompaktiškoms kiaulių fermoms, kuriose būtų įdiegtos efektyvios biologinės saugos priemonės, statyti.

Tik laiko klausimas, kada visa Lietuvos teritorija bus afrikinio kiaulių maro (AKM) zona, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovas savo ruožtu neatmetė, kad patys smulkiausi savo reikmėms kiaules auginantys gyventojai ...

Mūsų grūdų augintojų horizonte telkiasi tamsūs debesys. Konkurencinį spaudimą rinkoje stipriai augina pigesni grūdai iš Ukrainos ir Rusijos, o dėl nugyventos melioracijos sistemos kyla grėsmė didžiuliams dirbamos žemės plotams virsti pelkėmis.

Ar reikia Lietuvai žemės ūkio? Tokį provokuojantį klausimą lyg pirštinę meta penktadienį suvažiavimą rengiantys žemdirbiai. Jie tvirtina, kad atsidūrė kritiškiausioje situacijoje per visą Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį.

Kai iš kooperatyvo „ Pienas LT “ pasitraukė keturi didžiausi žaliavos tiekėjai, kurie jiems duodavo, įvairiais duomenimis, iki 30 proc. visai gamybai reikalingos žaliavos, kovos dėl pieno dar paaštrėjo. Prognozuojama, kad produktų kainos lentynose keisis toliau.

Lietuvos daržovių augintojams praėję metai buvo tikras iššūkis, su kuriuo susitvarkyti sekėsi ne kiekvienam. Dėl lietingo klimato ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius, o prekybos centrų lentynose bulvių, morkų ir kitų daržovių kainos auga lyg ant mielių.

Aukštyn kopia pieno produktų kainos.

Neseniai „Eurostat“ paskelbė, kad lietuviai už kepalą duonos ar batoną moka perpus brangiau nei kaimynai latviai. Nors ši informacija neatitinka tikrovės, džiūgauti nėra ko. Prognozuojama, kad artimiausiu metu šie produktai mūsų šalyje vėl brangs.