Vis tik pavojingas gali būti ir žemas arterinis kraujo spaudimas, kitaip tariant – arterinė hipotenzija. Nors dažniausiai, anot kardiologės, žemas kraujo spaudimas nėra labai grėsminga būklė, paprastai būdinga jaunesniems žmonėms, kartais dėl jos verta susirūpinti.
Siekdami ištirti, kodėl dažnai krenta kraujo spaudimas arba žmogus netenka sąmonės, KUL „Jūrininkų ligoninė“ medikai netgi atlieka ypatingą tyrimą – pasyvios ortostazės mėginį. Kaip pusiau juokais sako gydytoja E. Drebickaitė, tyrimo metu medikai priverčia žmogų nualpti. Tokia nepertraukiama neinvazinė kraujo spaudimo ir hemodinamikos registravimo sistema kol kas yra tik Klaipėdoje. Anot medikės, nei Vilniuje, nei Kaune jos kol kas nėra.
Ką gali reikšti nukritęs spaudimas?
„Jeigu žmogaus kraujo spaudimas visą laiką būna 90/60 mmHg, nėra kraujotakos sutrikimų ir jis jaučiasi gerai, vadinasi, tai yra jo įprastas arterinis kraujo spaudimas.
Jeigu žmogaus spaudimas anksčiau buvo normalus ir staiga nukrito iki 90/60 mmHg ar mažiau, arba jis staiga nukrito per 40 mmHg, jeigu žmogus staiga pasijuto blogai, pradėjo dusti, tai jau rodo, kad būklė gali būti grėsminga“, – įspėjo gydytoja E. Drebickaitė.
Paklausta, kokios gali būti tos grėsmingosios būklės, dėl kurių nukrenta kraujo spaudimas, gydytoja vardijo: „Nukritęs kraujo spaudimas gali būti vienas iš šoko diagnozės kriterijų. Šokas yra kritinė būklė. Gali būti ir įvairios infekcinės priežastys.
Kita galima priežastis – plaučių embolija. Jai būdinga, kad žmogus staiga pradėjo dusti, krito spaudimas, galimas ir sąmonės netekimas“.
Kodėl alpstama bažnyčiose?
Nukritus spaudimui neretai netenkama sąmonės. Dažnai taip nutinka dėl ortostatinės hipotenzijos, kai kraujospūdis sumažėja, pakeitus kūno padėtį iš horizontalios į vertikalią, pvz., staigia stojantis iš lovos.
Gydytoja pastebėjo, kad dažnai dėl ortostatinės hipotenzijos neretai nualpstama bažnyčioje, kuomet tenka ilgiau pastovėti.
Taip pat žmonės, kurie turi žemesnį spaudimą, sąmonės gali netekti ir tada, kuomet būna karšti orai, kada išgeria mažiau skysčių, vemia ar viduriuoja.
Net jei sąmonės netenkama dėl nukritusio kraujospūdžio, o ne dėl kitų pavojingų būklių, į medikus kreiptis vis tik reikėtų.
Ypatingas tyrimas
Kaip minėta, KUL yra vienintelė ligoninė, kurioje atliekamas ir pasyvios ortostazės mėginys. Jis skiriamas, siekiant išsiaiškinti, kodėl žmogų kamuoja žemas spaudimas arba netenkama sąmonės, jeigu nėra kitų tai galinčių lemti būklių.
Gydytoja E. Drebickaitė atveda į kabinetą, kuriame stovi speciali lova su prie jos prijungtu monitoriumi. Tai – dar pernai ligoninės įsigyta nepertraukiama neinvazinė kraujo spaudimo ir hemodinamikos registravimo sistema. Didžiausias jos pranašumas yra tai, kad arterinis kraujo spaudimas matuojamas nuolat, stebint kiekvieną sekundę vykstančius pokyčius ir tai leidžia nuspėti, ko tikėtis.
„Šis tyrimas atliekamas jau tuomet, kai žmogų pakonsultuoja gydytojas kardiologas, atliekama elektrokardiograma, echoskopija, Holterio monitoravimas dėl aritmijų, kaklo kraujagyslių echoskopija ir pacientą ištiria neurologas, ar nėra tokių būklių, kaip epilepsija. Jeigu nerandama jokių patologijų, pacientą siunčia mums, patikrinti, kodėl jis netenka sąmonės“, – pasakojo pašnekovė.
Į tyrimą paprastai pacientas ateina ryte, nevalgęs ir negėręs. Tuomet jis paguldomas į specialią lovą, ant rankų pirštų uždedami jutikliai, kurie sekundžių tikslumu matuoja arterinį kraujo spaudimą ir kitus rodiklius.
Tada lova pakeliama 70 laipsnių kampu ir stebima, ar yra požymių, būdingų ortostatinei hipotenzijai. Tyrimas trunka apie 20–40 minučių.
Tyrimo metu matuojamas sistolinis, diastolinis ir vidurinis kraujo spaudimas, širdies išstūmimo tūris, elektrokardiograma. Visi parametrai atvaizduojami grafine ir skaitmenine forma.
„Jeigu pakėlus lovą krenta spaudimas, vadinasi žmogus turi ortostatinę hipotenziją. Jeigu per tą laiką žmogus nenualpsta, mes supurškiame vaistą po liežuviu, kuris plečia kraujagysles ir 15–20 min stebime organizmo reakciją, ar kraujagyslės susitrauks. Jeigu žmogus netenka sąmonės, aiškinamės, ar taip yra tik dėl spaudimo kritimo, ar taip nutinka dėl ritmo laidumo sutrikimų.
Kai sąmonės netenkama dėl spaudimo kritimo, tai laikoma gėrybiniu atveju ir mes duodame pacientui bendras rekomendacijas, kaip elgtis. Kitu atveju, jeigu taip nutinka dėl ritmo laidumo sutrikimų, reikalingas elektrostimuliatoriaus implantavimas“, – sakė medikė.
Kas gali padėti?
Pasidomėjus, ar teisingai daro tie, kurie, pajutę, kad nukrito kraujospūdis, išgeria kavos, gydytoja sakė, kad taip.
„Jeigu tai yra žmogus su žemo spaudimo fenotipu ir žinome, kad nėra kitų ligų, tada išties kava spaudimą gali pakelti. Tokiu atveju saugus kavos vartojimas tikrai nėra kažkokia blogybė“, – šyptelėjo gydytoja E. Drebickaitė.
Taip pat esant žemam spaudimui svarbu vartoti pakankamai skysčių – iki 2 l per dieną ir iki 5 g druskos.
Jeigu spaudimas krenta dėl minėtosios ortostatinės hipotenzijos, gydytoja rekomendavo iš gulimos padėties keltis palaipsniui: atsisėsti, pasėdėti nuleidus kojas, kad spaudimas susikoreguotų ir tik tada eiti. Ypač tai rekomenduotina vyresniems žmonėms, kurie jautriau reaguoja į spaudimo kritimą.
