Tačiau Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Širdies aritmijų skyriaus gydytoja kardiologė Eglė Drebickaitė arterinę hipertenziją – taip vadinamas aukštas kraujo spaudimas – siūlo vertinti rimtai, nes negydoma ji gali sukelti galvos smegenų, akių, širdies ir inkstų pažaidą.
„Dėl šios ligos kairiajam širdies skilveliui tenka didesnis krūvis. Dėl to storėja sienelės, vystosi diastolinis širdies nepakankamumas, gali būti siejamas su širdies rimo bei laidumo sutrikimu ir galiausiai tikruoju širdies nepakankamumu.
Taip pat hipertenzinė širdies liga yra antra pagal dažnį inkstų pažaidos priežastis po cukrinio diabeto. Dėl jos gali išsivystyti ir hipertenzinė retinopatija – akių pažaida, kurią nustato oftolmologai. Taigi, spaudimą būtina koreguoti“, – paragino gydytoja kardiologė E. Drebickaitė.
Trys hipertenzijos laipsniai
Hipertenzinė širdies liga – ne toks jau yra retas reiškinys. Šia liga serga 35–40 proc. suaugusiųjų populiacijos Europoje.
„Ilgėjant žmonių amžiui, ši liga vis labiau plinta. Sulaukusių 60 metų ir daugiau sergamumas hipertenzine širdies liga siekia 60 proc. Todėl apie šią ligą reikia kalbėti“, – neabejojo gydytoja E. Drebickaitė.
Aukštas kraujospūdis būdingesnis vyresniems žmonėms, nes su amžiumi kraujagyslės kinta, standėja, sutrinka jų elastingumas. Taigi, kada jau galima diagnozuoti arterinę hipertenziją?
Anot gydytojos, arterine hipertenzija galime vadinti būklę, kuomet sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas 140 mmHg ir daugiau, o diastolinis („apatinis“) – ir/arba 90 mmHg ar daugiau.
Pagal savo išreikštumą arterinė hipertenzija gali būti kelių laipsnių: pirmo, kai yra aukščiau minėti kriterijai, antro, kuomet spaudimas jau yra žymiai didesnis, ir trečio, kada jis yra 180 mmHg ar daugiau ir/arba 110 mmHg ar daugiau.
„Taip pat yra vadinamoji baltojo chalato hipertenzija. Tai yra, kai pacientams atėjus pas gydytoją jų spaudimas būna aukštas, o namuose – normalus. Tai nėra reta būklė. Ji būdinga net keliolikai procentų pacientų. Įrodyta, kad dažniau baltojo chalato hipertenzija pasireiškia vyresnio amžiaus ir moterims. Todėl, jeigu gydymo įstaigoje nustatomas pakilęs spaudimas, žmogus turėtų jį dar kartą pasimatuoti ir grįžęs namo“, – paaiškino gydytoja E. Drebickaitė.
Kraujo spaudimas, pasak medikės, gali padidėti ir dėl streso. Neretai stresinės situacijos metu žmonės pamatuoja kraujo spaudimą, pamato, kad jis aukštas, išsigąsta ir šis dar labiau pakyla. Tuomet padėtų raminantys vaistai, malšinantys įtampą, arba trumpai veikiantys kardiologiniai vaistai.
Kaip teisingai matuoti spaudimą?
Nors padidėjusiam kraujo spaudimui būdingi tam tikri simptomai (galvos skausmas, svaigulys, skausmas krūtinėje), jie, kaip minėta, gali ir nepasireikši. Tad geriausias būdas pastebėti ligą – bent kartą per metus pasimatuoti spaudimą.
Paklausta, kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą, gydytoja kardiologė pamokė: „Matuoti reikėtų sėdint, manžetę užsidėjus ant žasto. Yra ir matuoklių, skirtų dėti ant dilbio, bet jie turi paklaidą.
Matuoti spaudimą reikėtų būti ramiai pasėdėjus po fizinio krūvio, nevartojus kofeino turinčių preparatų.
Svarbu matuoti spaudimą ne vieną, bet 2–3 kartus iš karto ir tik tada išvesti vidurkį.
Rekomenduojama spaudimą matuoti ryte ir vakare. Įtariant, kad gali būti hipertenzija, geriausia spaudimą matuoti tris dienas ir išvesti vidurkį. Tiesa, matuojant namuose, norma, kada nustatoma arterinė hipertenzija, yra mažesnė – kraujo spaudimas turėtų būti ne didesnis kaip 135 ir/arba 85 mmHg“.
Vyresnių nei 80 metų žmonių kraujo spaudimas gali būti ir truputį didesnėse ribose.
„Dažnai vyresniems žmonėms paskyrus vaistus, jie sako, kad jų netoleruoja, jiems svaigsta galva. Jeigu tai – vadinamieji trapūs pacientai – kurie gali turėti ir ortostatinę hipotenziją, kuomet turimas aukštas spaudimas mažėja, pakeitus kūno padėtį, dėl to svaigsta galva, mes jiems nerekomenduojame siekti mažesnės nei 140 mmHg sistolinio spaudimo ribos. Sistolinis kraujo spaudimas tokiems žmonėms turėtų būti 140–150 mmHg ribose. Bet, jeigu galvos svaigimo nėra, būtina siekti normalaus kraujo spaudimo“, – paragino medikė.
Kaip minėta, arterinė hipertenzija gali padaryti didelę žalą organizmui – akims, inkstams, galvos smegenims. Tačiau tyrimais įrodyta, kad, sumažinus spaudimą bent 10 mmHg, žymiai sumažėja išvardintų organų pažaidos, kardiovaskulinių mirčių tikimybė, o širdies nepakankamumo grėsmė sumenksta net 40 proc.
Vaistus svarbu gerti taip, kaip paskirta
Arterinė hipertenzija gali būti gydoma, taikant medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.
Pradinį medikamentinį gydymą gali paskirti ir šeimos gydytojas, išrašydamas 100 proc. kompensuojamą vaistą. Jeigu tai nepadeda, pacientas siunčiamas pas kardiologą.
Jeigu gydytojas paskyrė nuolat vartoti vaistus, kardiologė E. Drebickaitė įspėjo neimprovizuoti ir gerti juos taip, kaip nurodyta, o ne praleisti, kuomet spaudimas nesukilęs, kaip elgiasi ne retas.
„Tada būna savotiški amerikietiški kalniukai: jeigu spaudimas paskirto gydymo fone yra mažesnis, žmogus vaisto dozę praleidžia, o, kai yra aukštas, išgeria didesnę. Dėl to spaudimas pradeda labai šokinėti ir jį sunku suvaldyti“, – pastebėjo medikė.
Padeda ne tik vaistai
Dar veiksmingesnis už medikamentinį yra nemedikamentinis gydymas. Tiesa, šis kelias – sunkesnis, nei tiesiog išgerti paskirtą tabletę, bet poveikis būna puikus.
Daktarė E. Drebickaitė išskyrė kelis nemedikamentinio gydymo punktus.
Visų pirma būtina sumažinti rūkymą ir alkoholio vartojimą, o geriausia – apskritai to atsisakyti.
Antras svarbus dalykas – fizinis aktyvumas.
„Reikėtų bent 30 min. per dieną vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. Geriausiai tam tinka dviračio minimas, plaukimas, ėjimas intensyvesniu tempu, kad šiek tiek pakiltų pulsas“, – rekomendavo gydytoja.
Ne mažiau reikšminga visavertė mityba. Reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, skaidulinio maisto, kuomet karšta, nepamiršti gerti daugiau skysčių.
„Svarbu riboti druską – nepridėti jos papildomai ir riboti perdirbtų maisto produktų vartojimą, tokių kaip dešros, sūriai, kuriuose yra labai daug druskos. Druska traukia vandenį, todėl didėja kraujagyslių tūris“, – paaiškino gydytoja.
Būtina ir svorio kontrolė. Vyrams rekomenduojama liemens apimtis ne didesnė nei 94 cm, moterims – mažesnė nei 80 cm, o kūno masės indeksas turėtų būti tarp 22–25.
