aA
Nauja izoliacijos tvarka po kontakto su sergančiu COVID-19 ir paankstintas stiprinančios dozes skyrimo terminas, beveik dvigubai išaugino norinčių pasiskiepyti nuo COVID-19 skaičių. Tačiau gyventojai kartais pasimeta nežinodami, kaip imunitetą stiprinančią dozę derinti su skiepais nuo gripo ir erkinio encefalito. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pranešime žiniasklaidai sako, kad svarbiausia – tinkamai susiplanuoti skiepijimosi eigą ir pataria, kaip tai padaryti.
Skiepijimas „Camelia“ vaistinėse
Skiepijimas „Camelia“ vaistinėse
© Organizacijos nuotr.

„Atsižvelgiant į šių metų spalį Lietuvos infektologų draugijos pristatytas naujausias rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė leisti gyventojus skiepyti nuo COVID-19 ir gripo vieno vizito metu vakcinos dozes suleidžiant į skirtingas kūno vietas. Tačiau nuo gripo, COVID-19 ir erkinio encefalito galima skiepytis ir atskirai. Tokiu atveju svarbu susidėlioti prioritetus, išlaikyti rekomenduojamus intervalus tarp vakcinų ir laikytis skiepijimosi kurso, kad organizme susiformuotų specifinis imunitetas prieš visas tris ligas“, – sako R. Blynas.

Rimvydas Blynas
Rimvydas Blynas
© „Camelia“

Vaistininkas primena:

Izoliacija po kontakto su sergančiu COVID-19 privaloma ir pasiskiepijusiems. Izoliuotis privalės tie asmenys, kuriems po pilno vakcinavimo kurso yra praėję daugiau nei 120 dienų ir tie, kurie nepasiskiepiję imunitetą sustiprinamąja doze. Kontaktą su sergančiuoju turėjusiems asmenims ne anksčiau kaip 3 dieną po turėto kontakto reikės atlikti PGR tyrimą, o izoliacija bus taikoma iki tol, kol bus gautas neigiamas PGR tyrimo atsakymas.

Visiems pilnamečiams gyventojams atsirado galimybė imunitetą sustiprinančia COVID-19 doze pasiskiepyti praėjus 4 mėnesiams nuo paskutinio skiepo. Iki tol sustiprinančioji dozė buvo skiriama, praėjus 6 mėnesiams po pilno vakcinacijos kurso.

Kaip planuoti skiepijimąsi?

R. Blynas sako, kad prioritetą reikėtų teikti skiepijimuisi nuo COVID-19 dėl šios ligos užkrečiamumo, galimų sunkių formų ir pavojaus gyvybei. Pirmenybę teikti reikėtų nepriklausomai nuo to, pirma, antra ar trečia vakcinos doze norite skiepytis. Jeigu šiuo metu planuojate pradėti skiepijimąsi nuo COVID-19, užbaikite pilną kursą ir kol lauksite sustiprinančios dozės, pasiskiepykite nuo gripo bei erkinio encefalito. Specifinis imunitetas prieš COVID-19 susidaro per 7–15 dienų nuo antros arba vienintelės vakcinos dozes.

Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė nurodo, kad visomis trejomis – COVID-19, gripo ir erkinio encefalito – vakcinomis galima pasiskiepyti vieno vizito metu: „Visos Europos Sąjungoje registruotos COVID-19 vakcinos yra „negyvosios“, todėl jomis gali būti vakcinuojama tuo pačiu metu arba bet kokiais žmogui patogiais intervalais su kitomis „negyvosiomis“ vakcinomis, kaip, pavyzdžiui, erkinio encefalito ir gripo.“

„Camelia“ vaistinėje
„Camelia“ vaistinėje
© Organizacijos nuotr.

Nors gripo sezonas Lietuvoje prasidėjo, vaistininkas akcentuoja, kad skiepytis nuo šios infekcinės ir užkrečiamos ligos – niekada nevėlu, nes didelė tikimybė susirgti gresia viso gripo sezono metu. Įprastai Lietuvoje gripo sezonas prasideda spalį ir tęsiasi iki kovo, todėl labai svarbu, kad tuo metu organizmo apsauga būtų efektyviausia, o tai gali užtikrinti tik skiepai.

„Pasiskiepiję nuo COVID-19 ir gripo, galite iškart planuoti skiepus nuo erkinio encefalito. Aš savo pacientams rekomenduoju skiepui užsiregistruoti po dviejų savaičių. Jeigu nuo erkinio encefalito pradėjote skiepytis vasarą pagal pagreitintą schemą ir esate gavę dvi vakcinos dozes, trečioji dozė jums turėtų būti suleista praėjus 5–12 mėnesių nuo antrosios dozės. Tai reiškia, kad turite 7 mėnesių tarpą, per kurį galite pasiskiepyti ir nuo COVID-19, ir nuo gripo. Skiepytis galite vienu metu arba jums patogiu intervalu, prioritetą teikiant COVID-19. Ta pati taisyklė galioja ir tiems, kurie skiepytis nuo erkinio encefalito pradėjo pagal įprastą schemą, taikomą šaltuoju metų laiku. Tokiu atveju, antroji vakcinos dozė gali būti suleista praėjus mėnesiui po pirmosios, o trečioji lauks praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Todėl per turimą 7 mėnesių „langą“ galima susiplanuoti skiepijimąsi nuo COVID-19 ir gripo. Tam, kad visą skiepijimosi procesą sekti būtų paprasčiau, susikurkite skiepų kalendorių. Jis padės laikytis reikalingo skirtingų vakcinų skiepijimosi kurso, kurį yra būtina vykdyti norinti, kad susidarytų veiksmingas imunitetas“, – pataria R. Blynas.

Abejoti vakcinų saugumu nėra pagrindo

Vaistininko teigimu, vakcinos nuo COVID-19, gripo ir erkinio encefalito yra patvirtintos institucijų, kurios Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra atsakingos už farmacijos bendrovių sukurtų bei rinkai skirtų preparatų mokslinį vertinimą, priežiūrą ir saugos kontrolę. Tai reiškia, kad minėtos vakcinos yra ištirtos, o jų veiksmingumas ir saugumas įrodytas moksliniais duomenimis.

„Camelia“ vaistinėje
„Camelia“ vaistinėje
© Organizacijos nuotr.

„Visos trys šios vakcinos yra inaktyvuotos („negyvosios“). Suleidžiant šias vakcinas į žmogaus organizmą patenka inaktyvuotas virusas arba tam tikra jo dalis. Pavyzdžiui, vakcinos nuo COVID-19 atveju, suleidžiamoje skiepo dozėje yra koronaviruso spyglio S baltymas. Virusą ar jo dalį imuninė sistema laiko svetimkūniu, todėl pradeda gaminti antikūnus, skirtus neutralizuoti ir sunaikinti specifinį viruso antigeną. Kai organizmas kovoja su svetimkūniu bandydamas jį nukenksminti, gali pasireikšti tam tikri simptomai. Tai – gynybinė reakcija. Tačiau nereikia jos baimintis, nes simptomų pasireiškimas identifikuoja mums, kad organizmas reaguoja į suleistą vakciną ir gamina antikūnus, leidžiančius susidaryti tinkamai apsaugai prieš specifinę ligą sukeliantį virusą“, – pasakoja R. Blynas.

Skiepijimui gali būti naudojamos ir „gyvos“ vakcinos, pavyzdžiui tokios, kurios skirtos sukurti imuninį atsaką prieš tymus. Suleidžiant gyvos vakcinos dozę, į organizmą patenka prislopintas virusas arba su panaikinta galimybe daugintis. Tada virusas ima „simuliuoti“ susirgimą, į kurį reaguoja imuninė sistema ir ima gaminti prieš tariamą ligos sukėlėją nukreiptus specifinius antikūnus. Dėl simuliuojamo susirgimo gali pasireikšti tam tikrai ligai priskiriami būdingi simptomai, tačiau jų nereikėtų baimintis, nes įprastai jie greitai praeina. Be to, suleidus „gyvą“ vakciną galintys pasireikšti šalutiniai poveikiai yra stipresni nei tie, kurie atsiranda suleidus „negyvą“ vakciną.

Sukuria efektyviausią apsaugą

R. Blynas akcentuoja, kad skiepai nuo COVID-19 ir gripo sukuria efektyviausią apsaugą nuo sunkių šių ligų formų ir mirties. Pasiskiepijęs žmogus gerokai sumažina tikimybę užsikrėsti, o jei suserga – pasireiškia tik lengva forma, pavyksta išvengti komplikacijų ir liejamųjų reiškinių. Be to, sveikimo eiga spartesnė ir paprastesnė.

„Skiepai nuo erkinio encefalito sukuria 99 proc. imuninę apsaugą, todėl galima sakyti, kad šių susirgimų pasiskiepijus beveik visada pavyksta išvengti. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad maždaug penktadalis užsikrėtusių erkiniu encefalitu, patiria antrą ligos fazę ir jos sukeliamus liekamuosius reiškinius. Šie reiškiniai yra skirstomi į du lygius. Vidutinį – miego, atminties, dėmesio ir elgesio sutrikimus, dirglumą, dažnus galvos skausmus ir sunkų – paralyžių ir parezes, raumenų atrofijas, traukulius, psichikos, judėjimo, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimus“, – įspėja vaistininkas.

R. Blynas sako, kad kiekvienas asmuo, pasirūpinęs ligų profilaktika, palengvina šiuo metu didelius krūvius patiriančių gydytojų darbą, kurie dėmesį gali skirti kitiems pacientams. Vaistininkas sako, kad nereikėtų pamiršti ir ekonominės skiepų naudos. Pasiskiepiję gerokai sumažinsime riziką iškristi iš darbo rinkos ir prarasti darbingumą, be to išvengsime būtinybės pirkti simptominiam ligos gydymui skirtus vaistus. Tai reiškia, kad skiepai apsaugo ne tik mūsų sveikatą, bet ir piniginę – vakcinuoti asmenys ne tik nepatiria papildomų išlaidų, bet nepraranda ir su darbo santykiais susijusių pajamų.

Skiepai nuo COVID-19, gripo ir erkinio encefalito yra vienintelė veiksminga priemonė, galinti sukurti specifinę efektyvią apsaugą nuo šių virusinių ligų sunkių formų, komplikacijų, liekamųjų reiškinių ir mirties, todėl reikėtų nedvejoti ir nedelsiant pasiskiepyti. Tai padaryti visi pilnamečiai asmenys gali vaistinėse įrengtuose skiepų kabinetuose.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.8333
D+Gabrielė Grinkaitė

7 patarimai, kaip mėgautis geru seksu ir vyresniame amžiuje (1)

Vyresniame amžiuje prasideda sveikatos bėdos, o įvairios ligos ir vartojami medikamentai gali...

Profesorius Usonis papasakojo, kaip vaikai toleruoja vakciną nuo COVID-19

Pirmoje interviu dalyje vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis akcentavo, kad vakcina...

Po parazitinės ligos protrūkio Lietuvoje – medikų patarimas, kaip sumažinti riziką užsikrėsti (1)

Valstybės sienos apsaugos tarnybai šią savaitę viešai pranešus apie niežų protrūkį...

Skirtingi aliejai – skirtingas naudojimas: vieni keptuvėje virs nuodais, kiti pavojaus nesukels (1)

Tikriausiai maistinį aliejų naudojate įvairiems patiekalams ruošti, bet ar kada nors...

Keli su COVID-19 liga siejami simptomai omikron atmainai mažiau būdingi: Klaipėdos medikai išskyrė du dažniausius (27)

Gali būti, kad net nežinote, jog esate užsikrėtę omikron atmainos sukelta COVID-19 liga....

Top naujienos

D+Vladimiras Laučius

Kuolys: išgirdęs šiuos Landsbergio žodžius pagalvojau apie prezidentę Grybauskaitę (14)

Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo kultūros ir švietimo ministras, kultūros istorikas Darius...

Į Lietuvą žengusių verslų apžvalga: milijonai investicijų ir tūkstančiai naujų darbo vietų (60)

Praėję metai buvo rekordiniai naujų užsienio investicijų Lietuvoje prasme. Patvirtinti 49...

Italų virusologas: pandemija baigsis dar šių metų pavasarį (16)

Italijoje užfiksavus naują vienos dienos skiepijimo rekordą, šalies virusologas pateikė...

Lietuvoje pradeda galioti naujos COVID-19 valdymo priemonės: kas tiksliai keičiasi (25)

Dėl omikron atmainos plitimo pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti naujos COVID-19 valdymo priemonės.

Rusijai – kategoriškas NATO atsakas (19)

NATO nepriims Rusijos reikalavimų išvesti savo karius iš šalių, įstojusių į Aljansą nuo...

D+ Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas

Kava ar arbata: gydytojas Morozovas apžvelgė, kuris gėrimas turi daugiau naudos

Šuo ar katė? Android'as ar Mac'as ? Skiepas ar persirgimas? Daukanto aikštė ar Gedimino...

Po šių metų rekordų – pasienyje vėl ramybė: į šalį migrantai patekti nebandė

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, kad sekmadienį pasieniečiai nefiksavo atvejų,...

Įsismarkavusi infliacija kelia problemų Baltijos šalims: vėsinti situaciją itin sunku (15)

Naujausios euro zonos narės nesigaili prisijungusios prie valiutos bloko, tačiau susiduria su vienu...

Šaltalankį vadina aukso vertės augalu: tikra vitaminų bomba stipriam organizmui, grožiui ir jaunystei (3)

Jei tik žinotume, kokiomis žmogaus sveikatai naudingomis savybėmis pasižymi šaltalankiai, vargu...

D+Martynas Antanaitis

Teisininkas atsako: ką verta numatyti sutartyje, parduodant mišką įmonei išsikirsti?

Nenukirsto miško pardavimas įmonėms, kurios medžius pačios išsikerta ir medieną išsiveža,...