„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, pagrindiniai alergijos simptomai labai dažnai gali priminti gripo ar kitų peršalimo ligų simptomus, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jų pobūdį, trukmę ir sezoniškumą. Alergijos simptomai dažnai būna lengvesni, trumpesni ir atsiranda tik tam tikrais metų laikais, kai gripo simptomai gali būti sunkesni, ilgesni ir pasireikšti bet kuriuo metų laiku.
„Pirmieji alergijos simptomai pasireiškia staiga ir praeina per kelias valandas ar dienas, tuo tarpu gripo simptomai paprastai vystosi palaipsniui bei trunka ilgiau. Pavyzdžiui, alergijų kamuojamas žmogus dažnai susidurs su vandeninga sloga arba priešingai – užgulta nosimi. Taip pat gali pasireikšti akių ašarojimas, niežėjimas, paraudimas, sausas kosulys. Sergant gripu ar kitomis peršalimo ligomis, vienas pirmųjų simptomų dažnai būna karščiavimas ir pakilusi temperatūra, kas nėra būdinga alergijoms. Vėliau atsiranda sausas ir skausmingas kosulys, stiprus gerklės skausmas, galvos arba raumenų skausmai, „kaulų laužymas“, – pranešime žiniasklaidai sako ji.
Vaistininkė priduria, kad kartais alerginių reakcijų metu pasireškiantis kosulys sumaišomas ir su rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, koronavirusu arba astma.
„Tačiau sergant koronavirusu pasireikš ne tik kosulys ar bendras fizinis nuovargis, bet ir raumenų skausmai bei karščiavimas, kurie nėra būdingi alergijoms. Tiesa, kosulys arba dusimo jausmas kartais pacientams primena astmos simptomus, tačiau sergant astma, simptomai stipriausiai pasireiškia iškart po fizinio krūvio, kai alergijų simptomai pasireiškia reguliariai arba po tiesioginio kontakto su alergenais“, – tikina pašnekovė.
Perspėja neignoruoti simptomų
Pasak R. Truncės, norint apsisaugoti nuo nemalonių alerginių simptomų, pirmiausiai reikėtų žinoti, kokios medžiagos alergizuoja žmogų.
„Jeigu alergijos pasireiškia jums nesuprantamais momentais ir negalite išsiaiškinti, kas dirgina organizmą, reikėtų atlikti alergenų tyrimą. Tiesa, daug žmonių, susiduriančių su alergijomis, jautriai reaguoja į žiedadulkes ir įvairių medžių ar augalų žydėjimą pavasarį. Tokiais atvejais reikėtų internetinėse svetainėse sekti žiedadulkių kiekį ore, namuose periodiškai drėgna šluoste valyti dulkes, o kambariuose, kuriuose būnate, jei turite, naudoti oro valytuvus“, – pataria ji.
Todėl tam, kad būtų palengvinti sezoninės alergijos sukelti simptomai, budinčios BENU vaistinės vedėja Laura Kairiūkštienė žiedadulkėms alergiškiems žmonėms pataria pavasarį pakoreguoti gyvenimo būdą.
„Pavasarį reikėtų sekti žiedadulkių koncentraciją ore. Tam egzistuoja specialūs interneto puslapiai ar programėlės telefone. Kai žiedadulkių labai daug, stenkitės nebūti lauke, ypač saulėtomis ir vėjuotomis dienomis. O ir būnant atvirame ore galima dėvėti apsauginę veido kaukę bei akinius nuo saulės – jie sumažins žiedadulkių patekimą į kvėpavimo takus ir akis. Grįžus namo rekomenduojama nusiprausti veidą bei pasikeisti lauko drabužius“, – pranešime žiniasklaidai sako L. Kairiūkštienė.
Vaistininkė R. Truncė taip pat sako, kad nemalonių simptomų galima išvengti neinant į atviras erdves, tačiau jeigu tokios galimybės nėra, apsisaugoti nuo kontakto su alergenais gali padėti medicininės kaukės. Taip pat naudinga dėvėti ir akinius nuo saulės, kurie apsaugos akis ir padės išvengti nemalonaus akių niežėjimo.
„Labai svarbu žinoti, ar jūs iš tikrųjų kovojate su alergija. Jeigu žmogus neatpažįsta sveikatos problemos, kurią gydo, esami simptomai gali ilgainiui pablogėti, o tam tikrais atvejais, gydant alergiją lyg gripą, galima susidurti ir su anafilaksija – ūmiai besivystančia alergine reakcija. Ji gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, kvėpavimo sutrikimus, o kartais net ir sąmonės praradimą. Anafilaksija yra pavojinga gyvybei, todėl alergijos simptomų niekuomet nereikėtų ignoruoti. Taip pat nevertėtų bandyti vaistų „pasiskirti“ savarankiškai, kadangi tam tikri medikamentai, tokie kaip dekongestantai, kurie padėtų sergant gripu ar peršalimo ligomis, gali tik dar labiau pabloginti alergijos simptomus“, – perspėja vaistininkė.
Tuo atveju, jei žmogus serga gripu, o gydosi lyg kovotų su alergija, kyla rizika ne tik neatsikratyti simptomų, bet ir susidurti su komplikacijomis.
„Gripas yra virusas, todėl negydomas jis progresuoja. O nepagydytas gripas gali sukelti plaučių uždegimą, sinusitą arba labai rimtais atvejais – širdies problemas. Tad labai svarbu neignoruoti patiriamų simptomų ir nebandyti laukti, kol pasveiksime „savaime“. Jeigu nesate tikri, ar susiduriate su alergija, ar su gripu, visuomet kreipkitės į gydytoją, kuris galėtų nustatyti patiriamas sveikatos problemas ir paskirti tinkamą gydymą“, – reziumuoja R. Truncė.
Vaistais simptomų malšinimui ragina pasirūpinti iš anksto
Vaistininkė L. Kairiūkštienė pavasarį taip pat ragina namuose nelaikyti atidarytų langų arba tą darant rekomenduoja naudoti apsauginius tinklelius, kurie neįleidžia žiedadulkių į kambarius, o pastaruosius pataria vėdinti po lietaus arba vėlai vakare, kai žiedadulkių koncentracija ore yra mažesnė.
„Tai, greičiausiai, nepadės išvengti sezoninės alergijos, tačiau gali palengvinti juntamus simptomus, nes sumažins kontaktą su alergenu. Įsibėgėjant alergijų sezonui namų vaistinėlę pravartu papildyti ir nereceptiniais vaistais – nosies purškalais, lašais akims, kurie leistų gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, svarbu žinoti, kad antihistamininiai vaistai alergijos negydo, o tik sumažina simptomų intensyvumą. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio šių preparatų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – akcentuoja L. Kairiūkštienė.
Vaistininkė primena, kad vaistus nuo alergijos veiksmingiausia vartoti iš anksto. Pavyzdžiui, planuojant ilgiau trunkančią išvyką į gamtą, vaistus rekomenduojama pradėti vartoti bent prieš 3–5 dienas. Taip organizmas turės daugiau laiko juos įsisavinti ir stiprinti atsparumą alergenams.
Kiek anksčiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pranešime žiniasklaidai patarė alergiškiems žmonėms rinktis rinktis naujosios kartos antihistamininius vaistus, nes senosios kartos vaistai gali sukelti tokius šalutinius poveikius kaip mieguistumas, sutrikęs gebėjimas susikaupti, mokytis ar vairuoti automobilį.
