aA
Prasidėjus gripo sezonui, šiuo metu dažniausia vakcina – nuo gripo. Asmenys, nusprendę pasiskiepyti, vieną vizitą neretai nori išnaudoti efektyviau ir pasiskiepyti kitomis vakcinomis. Vilniaus universiteto (VU) profesorius imunologas prof. Vytautas Usonis papasakojo, ką reikėtų apie tai žinoti.
Vytautas Usonis
© DELFI montažas

Ar galima vienu metu pasiskiepyti keliomis vakcinomis? Profesorius V. Usonis atsako trumpai – taip. Imunologas priduria, kad imuninė sistema vienu metu gali reaguoti į didžiulį skaičių antigenų. Visgi pagrindinis aspektas – paciento komfortas: ar jam patogiau kelias vakcinas gauti vienu metu, ar su pertraukomis.

„Atsižvelgiame į vakcinos gavėjo komfortą, kad nereikėtų vieną dieną badyti daug kartų; atsižvelgiame, kaip dažnai žmogus gali ateiti į skiepų kabinetą, kaip greitai viską reikia padaryti ir pan.“, – sako profesorius.

Kalbant apie pertraukas tarp vakcinų, svarbu žinoti svarbų aspektą.

Imunologas prof. Vytautas Usonis sako, jei pacientas skiepijasi keliomis gyvomis (tymai, parotitas, raudonukė, vėjaraupiai ir kt.) vakcinomis, jas turi skirti bent 30 dienų laikotarpis, nebent vakcinos suleidžiamos beveik tuo pat kartu.

Pavyzdžiui, jei norite pasiskiepyti nuo tymų (o Lietuvoje skiepijama tik trijų virusų vakcina, į kurią įeina ir parotitas bei raudonukė), o dar jei nusprendžiate pasiskiepyti ir nuo vėjaraupių, tai tą pačią dieną būsite paskiepytas net nuo keturių virusų.

Ši taisyklė negalioja negyvoms vakcinoms (gripo, erkinio encefalito, meningokoko ir kt.). Skirtingas negyvas vakcinas gali skirti kad ir vienos dienos laikotarpis. Keliomis negyvomis vakcinomis taip pat galima skiepytis tą pačią dieną.

Tą pačią dieną galima skiepytis ir gyvomis, ir negyvomis vakcinomis. Jei po to bus norima vėl pasiskiepyti kuria nors kita gyva vakcina, reikėtų palaukti bent 30 dienų.

Ką reiškia gyvos ir negyvos vakcinos?

Kas yra gyvos ir negyvos vakcinos? Atsakymą pateikiame naudojantis vakcinabc.lt svetainės turima informacija. Atsakymą į klausimą pateikė Infekcinių ligų rezidentė Ieva Kubiliūtė, vadovaujama VU Medicinos fakulteto profesorės dr. Ligitos Jančorienės.

„Pasaulyje yra naudojamos įvairios vakcinos. Nors vieningos vakcinų klasifikacijos nėra, jos gali būti skirstomos į dvi pagrindines rūšis: gyvos susilpnintos (atenuotos) vakcinos ir inaktyvuotos vakcinos. Šių vakcinų savybės bei veikimo mechanizmai skiriasi.

Gyvų susilpnintų vakcinų sudėtyje yra nedidelė gyvo („laukinio“), tačiau laboratorijoje susilpninto ligos sukėlėjo (viruso ar bakterijos) dozė. Įskiepijus tokią vakciną į žmogaus organizmą, joje esantis mikroorganizmas geba daugintis, taip stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą bei imuninį atsaką. Tokiu būdu yra sukuriamas imunitetas prieš konkrečią ligą. Įskiepijus gyvą susilpnintą vakciną, besiformuojantis imuninis atsakas žmogaus organizme yra beveik identiškas atsakui, kuris formuojasi natūraliai užsikrėtus konkrečia infekcija. Imuninė sistema į susilpnintą ligos sukėlėją reaguoja taip pat kaip ir į natūralų, todėl yra sukuriamas ilgalaikis imunitetas. Dėl tokio vakcinos veikimo mechanizmo, ilgalaikis imunitetas dažniausiai yra suformuojamas viena gyvos vakcinos doze, išskyrus geriamąsias vakcinas. Tačiau praktikoje yra pastebėta, kad keliems procentams populiacijos po pirmosios gyvos inaktyvuotos tymų, parotito, raudonukės (MMR) ir vėjaraupių vakcinos dozės imuninis atsakas nesiformuoja, todėl siekiant užtikrinti pakankamą imuninio atsako susidarymą yra rekomenduojama įskiepyti dvi minėtų gyvų vakcinų dozes.

Nors gyvoje vakcinoje yra gyvas susilpnintas ligos sukėlėjas, kuris žmogaus organizme dauginasi, dažniausiai jis ligos, kurią galėtų sukelti tas pats sukėlėjas, esantis gamtoje, nesukelia. Retais atvejais įskiepyta gyva vakcina gali sukelti ligą, tačiau ji būna ženkliai švelnesnė nei tikroji „natūrali“ infekcija. Tai yra priskiriama nepageidaujamoms vakcinos reakcijoms, kurios yra nurodytos kiekvienos vakcinos apraše. Paminėtina, kad imunosupresiją turinčių asmenų (sergančių leukemijomis, vartojančių imunosupresinius vaistus, sergančių ŽIV infekcija ir kt.) organizme įskiepytas gyvos vakcinos susilpnintas ligos sukėlėjas gali imti nekontroliuojamai daugintis ir sukelti sunkias ar net mirtinas pasekmes, todėl šiems asmenims gyvos vakcinos yra kontraindikuotinos ir neskirtinos. Nėščiosioms gyvos vakcinos taip pat yra kontraindikuotinos dėl esamos teorinės rizikos perduoti virusą per placentą vaisiui, kurio imuninė sistema dar yra nebrandi.

Šiuo metu gyvos susilpnintos vakcinos naudojamos skiepijant nuo tymų, parotito, raudonukės (MMR vakcina), vėjaraupių, geltonojo drugio, rotavirusinės infekcijos, BCG vakcina.

Inaktyvuotos (negyvos) vakcinos – tai negyvos vakcinos, gaminamos inaktyvuojant bakterijas ar virusus karščiu ir/ar cheminėmis medžiagomis. Šiose vakcinose gali būti visas negyvas mikroorganizmas ar tik tam tikri išgryninti jų komponentai. Inaktyvuotose vakcinose mikroorganizmai yra negyvi, todėl negali daugintis, tačiau šių vakcinų sudėtyje yra pakankamas kiekis nepakitusių mikroorganizmų paviršiaus antigenų, kurie sukelia imuninį atsaką žmogaus organizme.

Siekiant suformuoti pakankamą imunitetą, būtina įskiepyti kelias inaktyvuotos vakcinos dozes. Pirmoji dozė tik „informuoja“ imuninę sistemą, o tolimesnės jau aktyvina imuninį atsaką bei formuoja imunitetą. Kitaip nei įskiepijus gyvą vakciną, kuomet imuninio atsako procesai yra labai panašūs į vykstančios natūralios infekcijos metu (jame dalyvauja ir ląstelinis ir humoralinis imuninis atsakas), įskiepijus inaktyvuotą vakciną dažniausiai aktyvinamas tik humoralinis imuninis atsakas. Ląstelinio imuninio atsako inaktyvuotos vakcinos nesukelia ar jį aktyvuoja labai nežymiai. Dėl humoralinio imuninio atsako aktyvinimo susidarę antikūnų titrai kraujyje bėgant laikui mažėja. Todėl kelios vakcinos dozės, įskiepytos vaikystėje, sudaro pakankamą imunitetą tik tam tikram laikotarpiui, tačiau apsauga nuo infekcijos nesitęsia visą gyvenimą.

Norint užtikrinti pakankamą ilgalaikę apsaugą nuo konkrečios infekcijos, yra reikalingos papildomos „sustiprinančios“ inatyvuotų vakcinų dozės. Kadangi inaktyvuotose vakcinose mikroorganizmai yra negyvi ir įskiepyti į žmogaus organizmą negali daugintis, šios vakcinos negali sukelti infekcijos net ir imunosupresiją turintiems asmenims.

Šiuo metu inaktyvuotos vakcinos naudojamos skiepijant nuo meningokokinės ir pneumokokinės infekcijų, B tipo Haemophilus influenzae sukeliamos invazinės infekcijos, difterijos, stabligės, kokliušo, hepatito A, hepatito B, poliomielito, gripo, erkinio encefalito, gimdos kaklelio vėžio, juosiančiosios pūslelinės, vidurių šiltinės, choleros, japoniškojo encefalito.

Vakcinacija (tiek gyvomis, tiek inaktyvuotomis vakcinomis) yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų. Vakcinų saugumo klausimas dažniau nei kitų farmakologinių produktų saugumas sulaukia didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio bei nepagrįstų abejonių. Vakcinos, kaip ir kiekvienas farmakologinis produktas, prieš pradedant jas naudoti kasdienėje praktikoje yra išsamiai tiriamos ir tikrinamos – pirmiausia laboratorijoje, tuomet tyrimuose su gyvūnais ir galiausiai trijų fazių klinikiniuose tyrimuose žmonių populiacijoje. Tik paaiškėjus, kad vakcina yra saugi ir veiksminga, ji pradedama naudoti visuotinai.

Šis procesas yra vienodas tiek gyvoms, tiek inaktyvuotoms vakcinoms, todėl visos praktikoje naudojamos vakcinos yra saugios ir negalima teigti, kad kažkurios jų yra „pavojingesnės“. Gyvos vakcinos dėl savo sudėties ir veikimo mechanizmo yra kontraindikuotinos imunosupresuotiems asmenims bei nėščiosioms, tačiau dėl to negalima teigti, kad jos yra „pavojingos“. Vis dėlto, kiekviena vakcina, kaip ir visi vaistai, yra farmakologinis produktas, todėl jokia vakcina nėra visiškai, be išlygų, saugi ar efektyvi. Žinomos nepageidaujamos reakcijos ar kontraindikacijos vakcinacijai yra nurodomos kiekvienos vakcinos medicininiame apraše, kuriuo būtina vadovautis.

Negana to, remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema, kuria siekiama nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vaistą, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Lietuvoje apie pastebėtas nepageidaujamas reakcijas į vaistą (taip pat ir vakciną) sveikatos priežiūros specialistai bei registracijos teisės turėtojai privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). Tai taip pat gali padaryti ir patys pacientai, kuriems pasireiškė nepageidaujama reakcija į vakciną ar vaistą.“

Daugiau apie skiepus ir užduoti klausimą galite čia vakcinabc.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.3333

Psichiatras Pūras: nėra nė vieno žmogaus, turinčio tobulą psichiką – anksčiau ar vėliau sprogsime (160)

Kokia lietuvių psichikos sveikata , ar pakankamai ja rūpinamės, kokie rodikliai ją išskiria iš...

Norite būti sveiki – rudenį venkite rankos paspaudimo ar pakštelėjimo į skruostą (3)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras bei vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad...

Ne visos vaikystėje gautos vakcinos apsaugo visą gyvenimą: nuo kokių ligų skiepus reikia pakartoti? (28)

„ Revakcinacija vyresniam amžiuje – tikrai trūksta informacijos, kada skiepytis antrą ar...

Kaip 40 sekundžių gali išsaugoti gyvybę?

Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, kas 40 sekundžių vienas žmogus pasaulyje atima...

Mokslininkų atskleista realybė: po skaudžios netekties savižudybių ratas nesustoja

Šalyje savižudybių įvyksta daugiau nei užfiksuojama statistikoje - tai nustatė Lietuvos...

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (141)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (5)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (169)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (11)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (72)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (54)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (170)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (54)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...