aA
Vasariški oro temperatūros šuoliai – ypač Šiaurės platumose, kurioms priskiriama ir Lietuva – sukelia labai pavojingas būsenas galvos smegenyse ir kraujotakos sistemoje, įspėja gydytojas neurologas Jokūbas Fišas, siūlantis veiksmingus būdus, kaip nuo to apsisaugoti.
Neurologas įspėja apie ypač dabar tykantį pavojų: kaip apsaugoti smegenis ir pasirūpinti gera kraujotaka
© DELFI montažas

„Kiekvienas sezonas turi savo sveikatos sutrikimų specifiką. Žiemą pastebimai padaugėja virusinių ligų, peršalimų, kyla gripo epidemijos. O vasaros metu, ypač šiauriniuose kraštuose, karščiai sukelia širdies ir kraujagyslių patologijų bangą“, - pasakoja „Kardiolita“ klinikos gydytojas neurologas J. Fišas, pastarosiomis savaitėmis priimantis nuo kaitros kenčiančių pacientų antplūdį, rašoma pranešime spaudai.

Lietuviai, kaip ir kiti Šiaurės europiečiai, menkai prisitaikę ir todėl kur kas mažiau atsparūs kaitrai, nei Pietų Europos šalių gyventojai. Tai, kad vasarą žiniasklaidoje dažniau mirga pranešimai apie įžymybių patiriamus netikėtus sveikatos sutrikimus, gydytojo įsitikinimu, yra dėsninga.

Patyręs neurologas įspėja, kad itin klastingai karščio smūgiai galvos smegenims.

„Kaitros metu patiriamas galvos apsunkimas, dėmesio sutrikimai, sumažėjęs darbingumas yra ne šiaip emocinė reakcija į klimatines sąlygas, o nepakankamai krauju aprūpinamų smegenų siunčiami pavojaus signalai. Jei simptomai nepraeina ir dar pasipildo regėjimo, kalbėsenos sutrikimais, galūnių tirpimu, tuomet laukti nevalia – būtinas gydytojų įsikišimas“, – tvirtina J. Fišas.

Neurologas įspėja apie ypač dabar tykantį pavojų: kaip apsaugoti smegenis ir pasirūpinti gera kraujotaka
© Adobe Stock

Kai karštis trenkia galvon

Pasak gydytojo, nors galvos smegenys nėra didžiausias mūsų kūno organas, tačiau jis neabejotinai yra reikliausias. Smegenų aprūpinimui deguonimi bei maistinėmis medžiagomis mūsų organizmas sueikvoja apie 25 proc. kraujo. Per galvą žmogus išspinduliuoja ir apie 40 proc. visos kūno pagaminamos šilumos. Žmogaus galvos sandara yra puikiai pritaikyta perteklinės šilumos šalinimui, tačiau termometro stulpeliui perkopus 30 laipsnių, šis mechanizmas ima šlubuoti.

Galvos problemas per karščius, pasak neurologo, paprastai sukelia kraujagyslių tonuso arba kraujo sudėties pakitimai.

Žemą kraujospūdį turinčių žmonių kraujagyslės į karštį neretai reaguoja išsiplėtimu ir atonija – negebėjimu vėl susitraukti. Dėl to žymiai sumažėja kraujo spaudimas, galvos kraujotaka tampa vangesnė, asmuo patiria nemalonius silpnumo, svaigimo simptomus.

Linkusiems į hipertenziją, priešingai, karšti orai gresia galvos kraujagyslių spazmais. Dėl susitraukusių kraujagyslių mažėja kraujo pritekėjimas į smegenis, formuojasi išemija galinti baigtis insultu. Galvos kraujagyslių spazmų simptomais gali tapti sutrikusi pusiausvyra ir orientacija, galvos skausmai ir svaigimas, pablogėjusi atmintis ir spengimas ausyse.

Ir vienas, ir kitas galvos kraujagyslių tonuso sutrikimas, pasak gydytojo J. Fišo, pastebimai daro įtaką mūsų gebėjimui aiškiai mąstyti ir produktyviai dirbti, nes tiesiogiai veikia smegenų aprūpinimą deguonimi. Tiesa, dauguma kraujagyslių ligomis sergančių pacientų nemalonių kaitros pasekmių išvengia, nes nuolat vartoja kraujotaką normalizuojančius vaistus ir yra prižiūrimi savo gydytojų.

„Jei toks pacientas nuolat vartoja paskirtus vaistus, pakankamai skysčių ir laikosi gydytojo paskirtų atsargumo priemonių, jam pavojus negresia“, – įsitikinęs J. Fišas.

Tirštas kraujas – pavojingas

Kraujagyslių tonuso sutrikimus smegenyse dar labiau komplikuoja vasarai būdinga organizmo dehidratacija.

„Kaitroje mūsų organizmas sparčiai netenka skysčių, o tai lemia vadinamąjį kraujo sutirštėjimą: padidėja kraujo klampumas, sumažėja jo sudėtinių dalių plastiškumas. Pavyzdžiui, netekę plastiškumo eritrocitai sunkiai prasiskverbia į smulkiausius smegenų kapiliarus, kimba tarpusavyje, trukdo pratekėti deguonį pernešančioms hemoglobino dalelėms, didina trombų susidarymo ir insulto riziką“, - paaiškina neurologas.

Neurologas įspėja apie ypač dabar tykantį pavojų: kaip apsaugoti smegenis ir pasirūpinti gera kraujotaka
© Shutterstock

Sutirštėjusio kraujo keliamas pavojus yra klastingesnis, nes vėliau pajuntamas ir rečiau diagnozuojamas, palyginus su kraujagyslių tonuso sutrikimais. Per karščius dehidrataciją gali patirti bet kas, o sveiki žmonės linkę šią grėsmę vertinti atsainiau, nei tie, kuriems diagnozuotas sveikatos sutrikimas ir jau išaiškintos apsaugos nuo karščių priemonės.

Gydytojas J. Fišas primena, kad pirma ir pagrindinė apsauga nuo dehidratacijos ir kraujo sutirštėjimo - pakankamas skysčių vartojimas. Tai itin aktualu mums, šiauriečiams lietuviams. Patikimiausias skysčių stygiaus indikatorius yra tamsi šlapimo spalva ir burnos džiūvimas. Atkūrus skysčių pusiausvyrą organizme kraujas tampa skystesnis, takesnis, lengviau prasiskverbia į smulkiausias kraujagysles.

Ne mažiau svarbi šiomis karštomis dienomis, pasak gydytojo, yra kraujo tirštėjimo ir trombų susidarymo profilaktika.

Apsauga iš Azijos ir Viduržemio

Gydytojas neurologas J. Fišas nurodo, kad pastaraisiais metais karštėjant lietuviškoms vasaroms ir daugėjant insultų bei infarktų atvejų, jo dėmesį patraukė Azijoje itin plačiai naudojama profilaktinė priemonė nuo kraujo tirštėjimo ir trombų natokinazė.

„Azijoje seniai žinoma natokinazė – labai įdomus fermentas, išgaunamas iš tam tikros bakterijos apdorotų sojos pupelių. Šis fermentas mažina kraujo klampumą, neleidžia susidaryti krešuliams kraujagyslėse, tirpdo jau susidariusius trombus ir veninėse, ir arterinėse kraujagyslėse. Pastaraisiais metais natokinazę „atrado“ ir Vakarų pasaulio medikai“, - teigia J. Fišas.

Natokinazės preparatų galima lengvai įsigyti iš Kinijos ir kitų Azijos šalių tiekėjų, tačiau jų kokybė kelia pagrįstų klausimų.

„Lietuvoje mes turime natokinazės medicininį preparatą, kurį rekomenduoju savo pacientams ir kuo ilgiau nenorintiems jais tapti. Šio preparato veikimas nuodugniai ištirtas, jį gamina patikrintas gamintojas. Jį vartoti ypač tinka karščių metu kaip profilaktiką nuo mūsų jau aptartų problemų bei norintiems kuo ilgiau išsaugoti jaunatvišką kraujotakos sistemą“, - pataria daktaras.

Natokinazė gerina viso kūno kraujotaką, tačiau bene labiausiai jos poveikis juntamas galvoje. Daugiau deguonies ir maistinių medžiagų gaunančios smegenys mums atsidėkoja žvalumu, budrumu ir aštresniu protu.

Pasak J. Fišo, lietuviškasis preparatas be natokinazės praturtintas dar ir hidroksitirozoliu –alyvuogių ekstraktu, pasižyminčiu stipriomis antioksidacinėmis savybėmis.

„Mano jau ne sykį minėti pietiečiai – italai, ispanai, graikai – vartoja daug alyvuogių aliejaus, kuriame esama hidroksitirozolio, padedančio organizmui susidoroti su vadinamaisiais laisvaisiais radikalais, lemiančiais ankstyvą senėjimą, vėžinius susirgimus, kitus sveikatos sutrikimus. Tai, matyt, lemia ir geresnę jų gyvenimo kokybę – juk ne veltui Pietų Europiečiai pasižymi optimizmu ir stipriu laimės jausmu“, - nusišypso gydytojas neurologas.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(69 žmonės įvertino)
4.5362

Kokie yra nušalimo požymiai ir kaip elgtis juos pastebėjus?

Artimiausiu metu pranašaujamas vis žvarbesnis oras, kai kur šalyje galintis atšalti net iki –20...

Kardiologė patarė, kaip infarkto ir insulto riziką sumažinti perpus: žuvų taukai čia nepadės (116)

Organizmo veiklai reikalingų medžiagų rezervą gyventojai vis dažniau stengiasi papildyti...

Ar rizika užsikrėsti COVID-19 liga išlieka ir būnant lauke? (17)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad nesilaikant saugaus atstumo, nedėvint...

Sinoptikams prognozuojant –15 laipsnių šalčio, 10 patarimų, kaip pasirūpinti sveikata

Pastaraisiais metais Lietuvoje neužklumpa didesni šalčiai , todėl 15 laipsnių žemiau nulio...

Specialistė patarė, kaip kokybiškai išsimiegoti: pasidalijo 5 receptais

Miegas – vienas pagrindinių veiksnių lemiančių gerą savijautą. Pandemijos metu dalis...

Top naujienos

Saulius Čaplinskas: nepritariu siūlymams laikyti karantiną iki balandžio (173)

Užkrečiamųjų ligų ekspertas, profesorius Saulius Čaplinskas sako nepritariantis siūlymui...

Vokietijoje demaskuota nauja Kremliaus gudrybė, kliuvo ir Merkel: veikiama prieš ES narių interesus (303)

Jau metai, kai įstrigę dujotiekio „ Nord Stream 2 “ tiesimo Baltijos jūros dugnu darbai: į...

Prie Žaliųjų ežerų Vilniuje – žmonių antplūdis (117)

Nepabūgę spaudžiančio šalčio sekmadienį vilniečiai suskubo apsilankyti gamtoje.

Jis buvo vienas turtingiausių Azijos žmonių – dabar neatsigina antstolių

Vos per penkerius metus Honkongo nekilnojamojo turto magnatas Panas Sutongas iš vieno...

Pasaulio ledo ritulio čempionatas praranda rėmėjus: baltarusių padėka – higienos prekės ant automobilių (127)

Baltarusijoje organizuojamas pasaulio ledo ritulio čempionatas praranda svarbius rėmėjus.

Antrąja COVID-19 vakcinos doze paskiepyta medicinos darbuotoja: nejaučiau jokio šalutinio poveikio (12)

Sekmadienį pradėtas pakartotinis vakcinavimas nuo COVID-19 tiems asmenims, kurie buvo paskiepyti...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Neįtikėtinos karo istorijos: kaip tas pats korėjietis kariavo už japonus, sovietus ir nacius

Karas atskleidžia keisčiausias žmogaus savybes ir priverčia elgtis, sakykime, įvairiai. Jeigu...

50-metį minintis Aleksas Kazanavičius: nieko, kas įvyko mano gyvenime, nekeisčiau (3)

Interviu portalui „Delfi“ metu Vilniaus Jaunimo teatro ir kino aktorius Aleksas Kazanavičius...

Į Plungės rajoną perkėlė ir Val­do­vų rū­mus, ir Sa­lan­tų tan­ką

Ana­lo­go ne­tu­rin­čias ka­pi­nes sa­vo so­dy­bo­je Nar­vai­šiuo­se Juozas Lai­vys...

15 sveiko gyvenimo įpročių, kurie optimizuoja imuninę sistemą

Kaip ir dauguma žmonių, neriuosi iš kailio, kad šiuo metu nesusirgčiau. Laikausi socialinio...