Gerai žinoma, kad rudeniniai ar pavasariniai laikrodžio persukimai valandą atgal ar valandą į priekį tikrai nepailgina dienos šviesaus periodo trukmės, bet neabejotinai nulemia sutrikimus mūsų vidinio kūno laikrodžio, kuris dar vadinamas cirkadiniais ritmais.
Pirmą kartą cirkadinis genas buvo atrastas J. S. Takashio dar 1997 m. Mokslininko nuomone, kiekviena mūsų kūno ląstelė jaučia laiką ir laiko pokyčiai sukelia stresą mūsų smegenyse, kas gali nulemti miego sutrikimus, dezorientaciją, atminties, pažinimo funkcijų pablogėjimą, socializacijos problemas, didesnę širdies ligų, onkologinių susirgimų riziką.
2019 m. JAV miego sutrikimus tiriančių mokslininkų grupė pateikė duomenis, kad po pavasarinio laiko pakeitimo daugiau negu 50 proc. amerikiečių jautė nuovargį. Švedų tyrėjai nustatė, kad po dienos šviesą tausojančio laiko įvedimo per pirmas tris paras padidėja infarktų rizika, paūmėja kai kurios psichinės ligos, išauga skaičius avarijų bei gamybinių traumų. Danijoje atlikta studija parodė, kad net 11 proc. padidėja registruojamų depresijų atvejų, ir situacija normalizuojasi tik po 10 savaičių.
Neabejotinai cirkadinių ritmų sutrikdymas turi žalingą poveikį mūsų organizmui. Taip, Australijos, Kanados mokslininkai nurodo, kad laiko pakeitimas pirmosiomis dienomis padidina širdies priepuolių bei savižudybių skaičių. Kaip parodė 2012 m. JAV Alabamos universitete atliktas išsamus tyrimas, šiuo periodu širdies priepuolių rizika išauga 10 proc.
Suomijos mokslininkai pažymi, kad dėl laiko pakeitimo insultų rizika padidėja 8 proc., o senyvo amžiaus žmonių grupėje išauga iki 20 proc., sergant onkologinėmis ligomis – net 25 proc., kas rodo, kad laiko kaitaliojimas pavojingesnis senjorams bei sergantiems sunkiomis ligomis.
JAV Nortvesterno universiteto Cirkadinių ritmų ir miego medicinos centro prof. S. Abbott atžymi, kad cirkadinių ritmų sutrikdymas turi neigiamą poveikį atminčiai, pablogina mąstymą bei sprendimų priėmimą, gydytojai daro daugiau klaidų, atsiranda net apetito pokyčiai, nes, jei valgome 1 val. vėliau negu buvo įprasta, padidėja mūsų organizme alkio hormono grelino, kuris sukelia alkanumo jausmą. Vadinasi, laiko kaitaliojimas gali būti viena iš nutukimo priežasčių.
Laiko kaitaliojimas turi įtakos ne tik tiesiogiai mūsų sveikatai, bet taip pat skaičiuojama žala dėl padidėjusio skaičiaus gamybinių traumų bei transporto avarijų. Nustatyta, kad JAV kalnakasybos pramonėje pirmosiomis dienomis po pavasarinio laiko pakeitimo darbuotojų rimtų traumų skaičius padidėja 6 proc., kas perspektyvoje (kadangi gydymas trunka ne tik savaites, bet ir mėnesius) sudaro prieauglį net 67 proc. netektų darbo dienų.
Kita problema, sukeliama laiko kaitos, avaringumo keliuose padidėjimas. Taip, Kanados Darbo medicinos ir saugos centro duomenimis pirmosiomis dienomis, po laiko pakeitimo labai sunkių avarijų skaičius išauga 25 proc. Kolorado universiteto mokslininkų pateikiami skaičiai dar įspūdingesni – mirtinų avarijų skaičius padidėja net 17 proc. Carnegie'o Mellono universiteto studija atskleidė, kad pėsčiųjų rizika žūti avarijų metu išauga 3 kartus 18 val. vakare, kai laikas persukamas valanda atgal.
Kažkada buvo sugalvota kaitalioti laiką, siekiant taupyti energetinius resursus. Dabar atsiranda vis daugiau įrodymų, kad realaus ekonominio efekto nėra. Taip Australija, organizuodama 2000 m. olimpiadą, nusprendė kai kuriuose šalies regionuose įvesti dienos šviesą tausojantį laiką. Paskaičiavus, nustatyta, kad elektros sunaudojimas mažėjo vakare, bet proporcingai išaugo ryto metu – ekonominis efektas nulinis.
Beje, Kanadoje pastebėta, kad, atsukus laiką viena valanda atgal, dauguma žmonių neina gulti anksčiau ir linkę ilgai vakaroti, todėl elektros sąnaudos vakare žymiai padidėja. Profesorė A. Foley iš Šiaurės Airijos, pateikė paskaičiavimus, iš kurių galima daryti išvadas, kad laiko persukimas spalio mėn. vienam namų ūkiu atneša per metus 400 svarų sterlingų (457,57 Eur) nuotolio.
Tikriausiai, pakanka įrodymų, kad laiko kaitalioti neverta, bet kol kas dar 70 šalių pasaulyje du kartus per metus keičia laiką. Lietuvoje taip. pat dar persukinėjame laikrodžius.
Atrodo, Europos Sąjungos direktyvas išjudinti sunkiai sekasi. Šiek tiek optimizmo prideda tai, kad 2021 m. JAV Floridos senatoriai Kongresui pateikė įstatymo projektą atsisakyti laiko kaitaliojimo, nes mokslo įrodyta, kad laiko kaitaliojimas didina vėžinių susirgimų riziką. Manyčiau, tai geras pavyzdys ir Europos politikams.
