„48 proc. pacientų, atvykstančių pas šeimos gydytojus, nustatomas didesnis negu norma kraujo spaudimas – virš 140 ir 90. Netgi 62 proc. pacientų „blogojo“ cholesterolio turi daugiau negu 3 mml/l. Tai yra vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl pas mus toks aukštas sergamumas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis.
Jam pritarė ir Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, Kardiologų draugijos atstovas profesorius Tomas Lapinskas.
Tad kodėl padėtis yra tokia grėsminga ir kas situaciją galėtų pakeisti?
Problema – netaisyklingas vaistų vartojimas
Paprastai, kalbant apie ŠKL kontrolę, minima būtinybė vartoti kraujospūdį ir cholesterolį padedančius kontroliuoti vaistus. Ir jų vartojimas išties daro teigiamą įtaką.
„Vertinant širdies ligų sergamumo ir mirtingumo tendencijas, galėtume pasakyti, kad per paskutinius 10 metų, didėjant cholesterolio vaistų vartojamumui, šiek tiek mažėja insultų ir miokardo infarktų dažnis. Tai stabilizuojasi“, – pasidžiaugė gydytojas R. Šerpytis.
Vis dėlto, kaip pastebėjo profesorius T. Lapinskas, dislipidemijos, tai yra – padidėjusios „blogojo“ cholesterolio koncentracijos kraujyje – kontrolė Lietuvoje yra nepakankama.
„Dislipidemija yra pagrindinis rizikos veiksnys Lietuvoje susirgti miokardo infarktu, aterosklerozine širdies liga. Sekame pacientus, kurie persirgo miokardo infarktu ir turi didelę pakartotinos širdies ligos riziką, bet tikslinės cholesterolio koncentracijos ne visuomet būna pasiekiamos, nes galbūt pacientas neišgėrė vaistų, galbūt dozė buvo nepakankama“, – sakė profesorius T. Lapinskas.
Anot jo, vaistai vartojami netinkamai galbūt todėl, kad pacientai nepakankamai supranta apie ligą ir galimas jos pasekmes, nežino, kodėl cholesterolis kenkia, kaip jį valdyti. Be to, visuomenėje gajūs mitai apie cholesteroliui mažinti skirtus vaistus, dėl kurių žmonės atsisako juos gerti. Pvz., bijo, kad šie vaistai pakenks kepenims.
„Tokiu atveju diskutuojame su pacientu, kiek žino žmonių savo aplinkoje, kurių kepenims pakenkė vaistai ir kiek pažįsta patyrusių infarktą. Pradėjus diskutuoti, pacientai pripažįsta, kad su kepenų pažeidimais nepažįsta nė vieno, o patyrusių infarktą tikrai žino“, – šyptelėjo medikas pridūręs, kad nerimaujantiems dėl galimo vaistų poveikio visada gali atlikti kepenų fermentų tyrimus.
Deja, tokios ligos, kaip arterinė hipertenzija, paprastai gydomos visą gyvenimą. Todėl ir vaistus reikia vartoti visą gyvenimą.
„Dažnai pacientai sako: geriu vaistus, kraujospūdis pasidaro normalus, todėl nebegeriu. Bet kraujospūdis pasidaro geras, nes veikia vaistai. Jeigu vaisto veikimas po 12–24 val. baigiasi, jo koncentracija sumažėja kraujyje ir tas spaudimas galbūt ne tą pačią, bet kitą dieną pradės kilti. Nepaisant to, kad kraujospūdis yra normalus vaistų fone, svarbu tęsti vaistų vartojimą. Jeigu kraujospūdis pasidaro per žemas, galbūt per didelė vaistų dozė. Tada jau klausimas dozės ir vaistų režimo paskirstymo, bet ne paties vaisto vartojimo“, – sakė profesorius T. Lapinskas.
Gydytojas R. Šerpytis pastebėjo, kad paprastai netaisyklingai vaistai vartojami, kai pacientui paskiriamos dvi ar daugiau tabletės. Tokiu atveju netaisyklingai vaistus vartoja 30–40 proc. žmonių, tai yra, arba užmiršta tabletes išgerti, arba daro tai ne laiku, arba ne ta doze, kokia reikėtų. Jeigu paskiriama dar daugiau tablečių, tas netaisyklingas vartojamumas išauga iki 60–80 proc. Anot mediko, cholesteroliui padidėjus nieko neskauda, tad labai sunku žmogų, kuris niekuo nesiskundžia, neturi simptomų, įtikinti vartoti vaistus.
„Cholesterolio kontrolė, persirgus miokardo infarktu, yra geresnė, bet nepakankama. Stebėsenos tyrimų duomenys rodo: tik maža dalis pacientų toliau vartoja statinus ir tomis dozėmis, kuriomis reikia. Dažnai persirgus miokardo infarktu cholesterolį reikia labai mažinti, kad aterosklerozės progresavimas būtų minimalus arba visai neprogresuotų“, – įspėjo gydytojas R. Šerpytis.
Kaip padėti širdžiai?
Be abejo, ne vien vaistus gerti svarbu. Ne mažiau svarbūs ir kiti veiksniai.
„Žmogaus sveikata labai priklauso nuo įvairių dalykų: 20 proc. lemia genai, 20 proc. – užterštumas, 10 proc. – sveikatos apsauga, o 50 proc. įtakos padaro žmogaus įpročiai ir gyvenimo būdas“, – vardijo gydytojas R. Šerpytis.
Taigi labai svarbu vengti to, kas kenkia širdžiai ir kraujagyslėms bei keisti gyvenimo būdą į tinkamesnį.
Gydytojas R. Šerpytis įvardijo kelis rizikos veiksnius susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vienas didžiausių – nutukimas. Lietuvoje daug žmonių yra nutukę, nes maitinasi neteisingai, bet to per mažai juda.
Taip pat kenkia rūkymas, bloga dieta, nejudra, aukštas kraujospūdis ir padidėjęs „blogasis“ cholesterolis.
Portalo „Delfi“ paklaustas, ką galima padaryti, kad išsaugotume sveiką širdį, gydytojas R. Šerpytis patarė: „Valgyti taip, kad būtų 8 dalys maisto ir dvi oro – taip nepersivalgysi ir liks vietos desertui.
Kitas patarimas – judėti. Sportuoti tik tomis dienomis, kada valgai.
Trečias dalykas – išeiti į lauką. Lietuvoje bent kas antras žmogus turi vitamino D trūkumą, todėl visų nuotaika prastesnė, vyresniems žmonėms osteoporozė yra žymiai dažnesnė. Vitaminas D yra tai, kas galėtų padėti. Bent 20 min. lauke, ypatingai šaltu laikotarpiu labai padėtų. Žiemą padėtų vitamino D papildai“.
Profesorius T. Lapinskas taip pat patarė prieš medikamentinį gydymą pirmiausia pasitelkti nemedikamentinį.
„Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, ką mes valgome: turėtų būti mažiau riebaus maisto, ne per daug angliavandenių. Angliavandeniai turi būti sveiki.
Turi būti fizinis aktyvumas. Begalė mokslinių tyrimų įrodė, kad judėjimas – pats paprasčiausias vaistas. Žmogus turi atrasti judėjimo būdą, kuris jam mieliausias: vieniems patinka eiti, kitiems – važiuoti dviračiu, tretiems – plaukti, dar kitiems – galbūt žaisti komandinius žaidimus.
Mūsų širdį neigiamai veikia ir stresas. Mes į kiekvieną iššūkį linkę reaguoti su dideliu streso pliūpsniu.
Taip pat širdžiai kenkia žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas. Reikėtų jų atsikratyti.
Su dauguma ligų, taip pat širdies ir kraujagyslių susijęs ir miego trūkumas. Miegui turi būti skiriama ne mažiau kaip 6–8 val.“, – po konferencijos kalbėdamasis su „Delfi“ patarė profesorius.
Laukia „sidabrinis cunamis“
Gydytojas T. Lapinskas, atstovaujantis trečiojo lygio ligoninei – Kauno klinikoms, kur gydomi sudėtingiausi pacientai, pasakojo, kad pacientų būklę labai blogina ir prieinamumo pas gydytojus kardiologus problema. Jo žiniomis, eilės pas gydytoją specialistą, priklausomai nuo gydymo įstaigos, gali tekti palaukti 1–3 mėn. Laukti gali tekti ilgiau, jeigu pacientas nori patekti pas konkretų gydytoją kardiologą, užuot pasirinkęs tą, kuris laisvesnis.
„Pacientai dėl eilių pas mus patenka sudėtingesni, jų ligos būna labiau pažengusios, progresavimas didesnis. Kartais jiems sunku padėti, nes liga pakankamai jau progresavusi ir komplikuota, reikalinga širdies operacija, sudėtingas gydymas.
Specialistų trūkumas daro savo. Artimiausioje ateityje nepanašu, kad gydytojų specialistų daugės, o sergančiųjų daugės, nes populiacija sensta“, – prognozavo profesorius.
Gydytojas R. Šerpytis pritarė: ateityje Lietuvai gresia tai, kas mokslininkų vadinama „sidabriniu cunamiu“. Dėl mažėjančio gimstamumo visuomenė vis labiau sens. Jau dabar didžiausią visuomenės dalį sudaro 50–60 metų amžiaus asmenys.
Taigi, sergančiųjų daugės,o specialistų, deja, nebus pakankamai, nes nespės tiek paruošti. Anot gydytojo, vien vožtuvinių ligų iki 2040 m. padvigubės, iki 2060 m. – patrigubės. Lygiai tas pats bus su kitomis visomis lėtinėmis ligomis.
„Reikia ieškoti naujų technologinių sprendimų. Šiandien manoma, kad vienas tų sprendimų galėtų būti ir dirbtinis intelektas, ir geresnės nuotolinės monitoravimo sistemos, kurios padėti greičiau apdoroti didesnį kiekį pacientų duomenų, rekomenduoti jiems gydymą, suteikti paslaugas“, – teigė gydytojas.
Jis pats ant abiejų riešų dėvi skirtingas sveikatos rodiklių stebėjimo sistemas: ant vieno – išmanųjį laikrodį, ant kito – išmaniąją apyrankę ir seka savo sveikatos duomenis.
Gydytojas pasakojo pastebėjęs, kad išgėrus kavos po 16 val., gerokai suprastėja miego kokybė, dėl ko atsibunda naktį. Miegas prastesnis būna, o pulsas miegant didesnis – ir vakare pavartojus alkoholio. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad pailsėjus širdies ritmo variabilumas, tai yra, kaip pulsas kinta žmogui įkvepiant ar iškvepiant, didėja, o nepailsėjus arba esant labai dideliame strese, jis nedidelis.
R. Šerpytis mano, kad išmaniosios technologijos labai pasitarnautų ir gydytojams, sekantiems jų pacientų duomenis. Galbūt ateityje išmanieji laikrodžiai leistų sekti, kaip pacientas reaguoja į jam skirtą kraujospūdžio gydymą, kaip jį veikia kitos aplinkybės. Be to, šie duomenys būtų naudingi ir pacientams, kurie aiškiai pamatytų, kaip, tarkime, augantis svoris veikia kraujo spaudimą.
Iššūkis – cholesterolis
Kadangi visuomenei vis dar trūksta žinių apie padidėjusio cholesterolio žalą ir prevencijos priemones, jau penktus metus iš eilės organizuojamas tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton“, kuris šiemet spręs kardiologijos iššūkius.
Hakatonas – intensyvios kūrybinės dirbtuvės, kai per kelias dienas bandome išspręsti svarbų iššūkį. Šiemet šis „Hospiton“ hakatono iššūkis – cholesterolis.
Tris dienas hakatone susibūrę psichologai, gydytojai, pacientai, inžinieriai, IT, rinkodaros ir kitų sričių ekspertai pateiks technologinius sprendimus, kurie padėtų pacientams bei medikams kovoti su padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje keliamais iššūkiais.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sveikatos inovacijų projektų vadovė, „Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad vienas medikas niekada neišspręs problemos, todėl „Hospitone“ labai svarbi komandų įvairovė.
„Praėjusių metų hakatonas, skirtas retoms ligoms, buvo labai sėkmingas – sulaukėme puikių komandų ir iki šiol trys komandos tęsia savo veiklą“, – pasidžiaugė V. Butrimaitė.
Hakatonas vyks lapkričio 10–12 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kaune. Į renginį registruotis jau galima, o kviečiami įvairių profesijų atstovai: medikai, inžinieriai, IT specialistai, rinkodaros profesionalai ir t.t.
